Anot jo, GPM netaikymas dovanoms kainuoja biudžetui 64,6 mln. eurų per metus. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš artimų giminaičių gaunamos dovanos, neatsižvelgiant į jų vertę.
Lietuvoje neapmokestinamas paveldimas sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių turtas. Nėra duomenų, kurie leistų įvertinti, kiek tai kainuoja.
Antradienį mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė iš 39 asmenų ketina apsvarstyti 358,6 mln. eurų per metus kainuojančias lengvatas taršiam kurui, lengvatas viešbučiams ir filmų gamybai, investicinės sąskaitos modelį, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas ir pan.
Pasak portalo, prieš antradienio susitikimą grupės nariams išplatinta Finansų ministerijos parengta medžiaga apie siūlomas apsvarstyti lengvatas. Pabrėžiama, kad nors visų lengvatų kaina yra apie 2,2 mlrd. eurų per metus, jos taikinyje yra lengvatos, kurios valstybės ir savivaldybių biudžetams per metus kainuoja apie 790 mln. eurų.
Ministerija peržiūroje ketina koncentruotis į šešias kryptis: pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis, savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
Grupės darbas turėtų tęstis bent iki 2022 metų. Valdantieji nurodo, kad mokesčių pertvarka galėtų įsigalioti 2023 metais. Darbo grupę sudaro 39 įvairūs ekonomikos ekspertai, verslo bendruomenės, asocijuotų struktūrų atstovai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad mokesčių sistemos pakeitimai nėra tikslas savaime. Svarbiausia – teisingesnė mokesčių sistema.
„Vyriausybės programoje esame prisiėmę ambicingus įsipareigojimus dėl pensijų indeksavimo, vienišų pensininkų skurdo mažinimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, taip pat geresnės švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų kokybės. Tam reikalingi papildomi finansiniai ištekliai. Iki vasario 10 dienos kvietėme pasisakyti visuomenę. Sulaukėme daugiau nei 200 įvairių pasiūlymų, raginimų vienų ar kitų lengvatų atsisakyti. Jas sugrupavome pagal 6 svarbiausias kryptis“, – yra sakiusi ji.
Rezultatai – spalį
Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti Finansų ministerijos darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį.
Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas (PVM) atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.
„Balandžio mėnesį diskutuosime apie pelno reinvestavimo skatinimą, gegužę – apie investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumento modelį, birželį skirsime žaliajam kursui, liepą – specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrai, rugpjūtį – pajamų nelygybės mažinimui, rugsėjį – savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimui“, – aiškino viceministrė Rūta Bilkštytė.
Jos teigimu, spalio mėnesį vyks baigiamasis darbo grupės susitikimas, kuriame bus pateiktas bendras Finansų ministerijos matymas dėl galimų mokesčių pakeitimų ir kokius sprendimus ketinama teikti svarstyti Seimui.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Inesio Kiškio, žaliasis kursas yra vienas šios Vyriausybės prioritetų, todėl būtina numatyti aiškų kelią, kaip bus laipsniškai atsisakoma subsidijų iškastiniam kurui, kad jos kuo mažiau iškreiptų rinką.
„Esmė yra surasti gerą miksą paskatų ir prievartos elementų, kad perėjimas būtų kuo mažiau skausmingas. Aplinkos ministerijos prioritetai yra labai aiškūs – mažinti pamažu subsidijas iškastiniam kurui, ypač šildymui. Antras komponentas būtų laipsniškas CO2 įvedimas į mokesčius, kas turėtų skatinti mažinti CO2 išmetimą į atmosferą. Trečias dalykas, kurį palaikytume, būtų PVM lengvatos šildymui laipsniškas panaikinimas“, – sakė I.Kiškis.
Jo teigimu, PVM lengvatos šildymui atsisakymas leistų išlaikyti arba netgi paspartinti daugiabučių renovavimą.
„Taip pat svarbus dalykas yra automobilių mokesčio peržiūra. Dirbame ta linkme, kad tas mokestis pasidarytų labiau veiksmingas ir labiau skatintų žmones, keistų jų elgseną renkantis kitas transporto priemones“, – aiškino I.Kiškis.
Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad didesnis iškastinio kuro apmokestinimas turėtų skatinti rinktis mažiau taršų kurą, tačiau šiuo metu alternatyvų žemės ūkio technikai nėra.
„Traktorius negali važiuoti kūrenamas malkomis ar elektra. Šiandien nėra sukonstruota nė vieno kombaino, kuris būtų varomas alternatyviu kuru. Šiuo metu bandomi prototipai gali dirbti tik iki dviejų valandų, todėl prireis ne vienerių metų, kol technika bus pritaikyta naudoti alternatyvų kurą“, – tvirtino A.Macijauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Čeponytės teigimu, ministerija rengia pajamų nelygybės mažinimo programą, kurioje bus numatytos ir mokesčių politikos priemonės.
„Manome, kad mokesčių lengvatų peržiūra turi būti atlikta vadovaujantis socialinio teisingumo principu, turi būti įvertintas šių lengvatų panaikinimo poveikis socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Nepamirškime, kad Lietuva turi vienus aukščiausių tarp ES narių energetinio skurdo, skurdo rizikos, socialinės atskirties rodiklius“, – tvirtino E.Čeponytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Ieva Valeškaitė sakė, kad pelno mokesčio lengvata turėtų būti svarstoma kartu su reinvestuojamo pelno neapmokestinimu. Anot jos, taip pat reikia siekti, kad pradėtų realiai veikti „Sodros“ įmokų lubos, svarstyti paskatas talentams iš užsienio pritraukti.
„Užsitęsus karantinui ir nesant suplanuotų lėšų trečiajam pagalbos paketui, vis labiau auga laikinų, pavyzdžiui, metų laiko trukmės sektorinių PVM lengvatų klausimo svarba. Konkrečiai tai yra apgyvendinimo, maitinimo, renginių organizavimo sektoriai, sporto klubai“, – sakė I.Valeškaitė.
„Tai pat tikimės nuoseklios ir nuspėjamos akcizų politikos, kad bus sudaromi trimečiai akcizų planai ir jų bus laikomasi, o ir patys akcijų tarifai bus konkurencingi, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – pridūrė ji.
