Jonavos rajone yra ne vienas kaimas, pavadintas įvairių užsienio šalių miestų ar valstybių vardais. Tai – Šveicarija, Paryžius, Venecija. Yra ir Londonas. Jame – apie penkios dešimtys namų, bet nuolat gyvena tik 6 šeimos ar vieniši žmonės.
Bet net tarp tų nedaugelio kaimo gyventojų yra tokių, kurie turi giminių Didžiojoje Britanijoje. Kaimo gyventojai laukia nesulaukia, kol baigsis karantinas, kad artimieji iš šios šalies sostinės parskristų į lietuviškąjį Londoną.
O kauniečiai, ieškantys darbo, jo randa ir ne didžiajame Londone.
Praneša apie du Londonus
Važiuojant iš Jonavos į Kauną prie pagrindinio kelio matyti iš medžio pagaminta iškaba. Ji nurodo, kad iki Londono yra 1 tūkstantis 920 kilometrų. Bet pasukus iš kelio į dešinę už 4 kilometrų taip pat yra Londonas.
Važiuojant gana plačiu neasfaltuotu, bet greideriuotu keliu, apsuptu seno miško, už kelių kilometrų pasitinka dar viena medinė iškaba su neįprastu kaimo pavadinimu. Taip pat stovi ir informacinė lenta, pranešanti, kad čia yra sodininkų bendrija.
Prie šių iškabų miške mėtosi nemažai senų automobilių padangų. Ar vietiniai gyventojai – apsileidėliai?
Bet pačiame kaime vaizdas kur kas gražesnis. Tebestovi ir senos sodybos, ir nauji namai. Greta jų – nemažai sodininkų namelių. Londoną supa miškas, per kaimą teka upelis, tad vietovė žavinga.
Pašalinių žmonių neužsuka
Sename, bet prižiūrėtame geltonai dažytame mediniame name gyvena viena seniausių Londono gyventojų – Aldona Zajančkauskienė.
Moteris pasakojo, kad gimė kitame kaime, bet per vieną šokių vakarą susipažino su būsimuoju vyru, kilusiu iš Londono, ir ištekėjusi įsikūrė šiame kaime.
„Kaimas čia buvo nuo seno. Sovietmečiu buvo įsteigti ir sodai. Taip greta senųjų sodybų iškilo sodo nameliai. Dabar kaime yra apie 50 namų. Daugiausia nuosavų ar sodo namų čia turi kauniečiai ir jonaviškiai. Jie atvyksta savaitgaliais ar per atostogas. 6-iuose namuose kaimynai gyvena nuolat. Aš – seniausia kaimo gyventoja, kiti jau mirė, jų turtą paveldėjo vaikai“, – pasakojo 75 metų moteris.
Londono gyventoja sakė, kad didžiausias kaimo privalumas – nesunkiai nuo pagrindinio kelio pasiekiama, bet nuošali vieta vieta, kur pašalinių žmonių beveik nesutiksi.
„Čia jaučiuosi saugiai, ypač gražu vasarą, kai galiu nueiti į mišką, kur pilna grybų. Per kaimą net upelis teka, įsiliejantis į Nerį, ji yra už kelių kilometrų. Tas upelis bevardis, tad jį juokais būtų galima praminti Temze – per tikrąjį Londoną tekančios upės vardu“, – šypsojosi moteris.
Produktų atveždavo kaimynai
A.Zajančkauskienė sakė, kad jos dukra gyvena Kaune.
„Anksčiau ji dažnai aplankydavo, atveždavo, ko man reikėdavo. Kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir karantinai, ilgai negalėjome susitikti. Anksčiau į kaimą atvažiuodavo krovininis automobilis su įvairiais maisto produktais, bet jau keletą metų jis nebeužsuka. Laimei, laikau vištų, todėl turiu kiaušinių ir paukštienos. Jei pritrūkdavo duonos ar kitų būtiniausių produktų, paprašydavau, kad atvežtų kaimynai“, – pasakojo 75 metų moteris.
Londono senbuvė tvirtino, kad jaunesni kaimynai yra labai draugiški ir jai padeda, net pyragais pavaišina.
Kitų problemų karantino metu moteris neturėjo, malkomis buvo apsirūpinusi iš anksto, o draugiją palaikė šuo.
Skyrė tik kelios valandos
Vis dėlto labiausiai karantino metu stigo žmonių draugijos. A.Zajančkauskienė pasakojo, kad turi anūkę Kristiną. Ji su šeima jau ne vienus metus gyvena Didžiojoje Britanijoje.
„Anksčiau sėdusi į lėktuvą Londone ji po kelių valandų jau būdavo mūsų Londone. Parvykdavo po kelis kartus per metus. Dėl pandemijos atskristi nebegali, ir ji, ir mes labai ilgimės vieni kitų. O dabar dar ir ta britiškoji koronaviruso atmaina atsirado, visai nežinia, kada pasimatysime“, – pasakojo senjorė.
Ypač lietuviškuoju Londonu žavisi moters anūkas.
„Kai atvydavo, sakydavo, kad nenori išvažiuoti, jam patinka kaimo ramybė ir gamta“, – pasakojo A.Zajančkauskienė.
Moteris su anūke ne kartą kalbėjosi apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES ir kaip tai paveiks ten gyvenančius lietuvius.
„Anūkė turi nuolatinį darbą, namus, sūnus lanko mokyklą, paskui ir studijuos. Kristina sakė, kad kadangi yra įsikūrę neblogai, jaučiasi stabiliai, dėl ateities nebijo. Grįžti į Lietuvą neketina, nori, kad sūnus ir toliau mokytųsi užsienyje“, – pasakojo Londono kaimo gyventoja.
Kartais sudėtinga paskambinti
Kitos senos gražios sodybos kieme sukinėjosi dar viena moteris – Genė. Ji pasakojo, kad gyveno Kaune, bet kai neteko darbo, pažįstami žmonės pasiūlė prižiūrėti sodybą Londone.
„Senutė sodybos šeimininkė sirgo, o paskui ir mirė. Jos sūnus gyvena netoli – Šveicarijos kaime, bet bijojo, kad šios sodybos kas nors nenusiaubtų, todėl ieškojo, kas ją prižiūrėtų. Kur tiksliai yra Londono kaimas, nežinojau, todėl su dabartiniu jos šeimininku susitikome Karmėlavoje, prie Kauno oro uosto, o iš ten ir patekau į Londoną, tik skristi nereikėjo, užteko pavažiuoti keliolika kilometrų“, – šypsojosi moteris.
Iš Kauno emigravusi ir darbą bei namus Londono kaime radusi Genė pasakojo, kad visi gyventojai turi vietinius patogumus, elektrą. Vandenį žmonės semiasi iš šulinių.
„Tik kai reikia paskambinti, ne visur yra ryšys, tenka pasivaikščioti po kiemą, užlipti ant kokios kalvos, kad jis atsirastų“, – pasakojo moteris.
Susisiekimas su Kaunu ar Jonava yra neblogas, nes prie kelio Jonava–Kaunas yra viešojo transporto stotelės, tik paėjėti iki jų reikia 4 kilometrus. Kelio valymu rūpinasi vietinė – Šveicarijos seniūnija, todėl ir žiemą jis būna nuvalytas ir išvažiuojamas.
Turtą parduoda retai
Dar vienas Londono gyventojas Linas pasakojo, kad nemažai metų buvo įsikūręs ir dirbo Kaune. Kai gimė sūnus ir paaiškėjo, kad vaikas alergiškas, ieškojo nuošalesnės gyvenamosios vietos.
„2015 metais radau skelbimą, kad parduodamas sklypas Londone. Jį nusipirkome ir pasistatėme namą. Čia įsigyti nekilnojamojo turto ar sklypą sunku, nes pasiūla maža. Kauniečiai ir Jonavos gyventojai nori gyventi tokiuose kaimuose, nes iki miestų netoli, todėl į darbą nuvažiuoti nesudėtinga“, – pasakojo vyras.
Londone įsikūręs kaunietis tikino, kad nuvykti į kaimo bendravardį – angliškąjį Londoną nenori, nes nepatinka tai, jog ten gyvena daug žmonių. O per karantiną dar geriau suprato, kaip teisingai pasielgė, kad įsikūrė kaime.
Kaimas labai patrauklus miestiečiams
Algirdas Paplonskis
Šveicarijos seniūnas
„Mūsų – Šveicarijos seniūnijoje yra ne vienas kaimas egzotiškai skambančiais užsienio šalių ar miestų pavadinimais. Kodėl jie atsirado, tikslių žinių nėra. Sakoma, kad XVIII ar XIX amžiuje Jonavos rajone gyvenęs dvarininkas mėgo keliauti ir grįžęs iš užsienio kaimams suteikdavo tokius pavadinimus.
Šveicarijos seniūnijoje turime ir 20 sodininkų bendrijų. Tokia įkurta ir Londono kaime. Kai kuriose sodininkų bendrijose gyvenantys asmenys kelia problemų, bet Londone tokių nusiskundimų nėra.
Nekilnojamąjį turtą Jonavos rajone noriai perkantys kauniečiai ir Jonavos gyventojai pageidauja ne tik mokėti mažesnius nei miestuose mokesčius, mėgautis gamta, bet ir turėti gerą susisiekimą su miestais. Londono privalumas ir yra tas, kad į jį vedantis kelias tikrai neblogos būklės, todėl šis kaimas patrauklus.
Šią žiemą daugiausia bėdų turėjome, kai iškrito daug sniego. Nemažai medžių, augusių prie kelio, vedančio į Londoną, nuvirto, bet tarnybos juos gana operatyviai pašalino.
Pastebėjau, kad maisto parduotuvės ant ratų tapo nebemadingos. Nė vienas verslininkas per pastaruosius 5 metus užsiimti tokia veikla leidimo neprašė. Matyt, didelio poreikio tokiai prekybai nėra, kitaip verslininkai tikrai vėl vyktų į kaimus prekiauti.
Kas dedasi miške prie kaimo, kas ten galėjo prišiukšlinti, apžiūrėsime.“
