Vilnietė Amelija iš socialiname tinkle sukurtos parduotuvės paskyros batelius užsisakė dar rugpjūčio mėnesį, tačiau užsakytos prekės moteris iki šiandien taip ir nesulaukė. Negrąžinti ir pardavėjui už batelius pervesti pinigai.
„Su manimi susisiekė kokia 15 merginų su tokiomis pačiomis istorijomis. Mes visos nusprendėme kreiptis į policiją, parašyti pareiškimą, nes kitų merginų sumos buvo šimtais eurų. Labai daug pinigų susirinko ir dingo. Kaip vėliau paaiškėjo, tas veikėjas policijai buvo žinomas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Amelija.
Vilnietė pasakoja, kad parduotuvė socialiniame tinkle prieš perkant įtarimų nesukėlė.
„Daugiau jokių įrašų, duomenų instagrame apie veikiančią parduotuvę daugiau nebėra – viskas ištrinta, pardavėjas nebeatrašo. Susisiekus su keliomis merginomis jos minėjo, kad joms atrašė piktybiškai. Sakė, galite kreiptis į policija kiek tik norite, pinigų aš neturiu ir nesiruošiu jums jų grąžinti“, – kalbėjo Amelija.
Policijos duomenimis, nors pernai bendras sukčiavimo mastas sumažėjo dešimtadaliu, sukčiavimo virtualioje erdvėje padaugėjo. Dažniausiai gyventojai nukenčia, kai internetu užsakytos prekės neatkeliauja arba atsiunčiamos nekokybiškos. Pasitaiko bandymo prekiauti vakcinomis, taip pat renkami duomenys apsimetant valstybinėmis institucijomis.
„Sukčiavimai ir toliau keliasi į elektroninę erdvę. Tai dar labiau pasimatė karantino metu: žmonėms siuntinėjami el laiškai, skambinama iš įvairių telefono numerių, bandoma išvilioti pinigus“, – kalbėjo Lietuvos policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Karantinas kai kurioms sukčiavimo schemoms ypač palankus. „Swedbank“ suskaičiavo, kad per praėjusius metus vien iš jų klientų sukčiai išviliojo beveik 2 mln. eurų.
Kaip nurodė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, populiariausias praėjusių metų sukčiavimo būdas – fiktyvus arba netikras pasiūlymas investuoti. Banko skaičiavimu, bendra gyventojų nuostolių suma sudaro virš 600 tūkst. eurų.
Lietuvos banko vyriausiasis specialistas Rosvaldas Krušna pagal skundus, kuriuos gauna Lietuvos bankas, vertino, kad pernai žmonės prarado 540 tūkst. eurų. „Tiesa, dalyje skundų nenurodytas tikslus praradimas, tiesiog žmonės pasako, kad prarado didelę sumą pinigų. Aišku, realūs praradimai yra gerokai didesni“, – komentavo R.Krušna.
Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad dėl sukčiavimo per praėjusius metus Lietuvos gyventojai patyrė milijoninius nuostolius. Kaip nurodė asociacijos finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola, į įvairius Lietuvos bankus pernai kreipėsi daugiau nei 1,3 tūkst. klientų, kurie nukentėjo nuo įvairių sukčiavimo schemų. Bendras jų patirtas nuostolis siekia beveik 5 mln. eurų.
Policijos duomenimis, per metus ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų pradedama apie 3 tūkstančius.
