Palangiškė Evelina (vardas pakeistas) spėja, kad jos vyras ir bendrovė „Bitė Lietuva“ pateko į sukčių pinkles.
Moters sutuoktinis, patikrinęs telekomunikacijų operatoriaus sausio mėnesio sąskaitą, buvo apstulbintas, nes išvydo mokestį už paslaugas bei įrangą, kurių jis nei užsisakė, nei gavo.
Anot Evelinos, tik susisiekus su „Bitė Lietuva“ vadybininkais tapo aišku, kad kažkas pasinaudojo jos vyro duomenimis.
Pristatė nežinia kam
„Kažkas paskambino, pasakė vardą, pavardę, asmens kodą ir užsakė televizorių bei maršrutizatorių išsimokėtinai 36 mėnesiams, ir dar papildomų paslaugų – televiziją, interneto planą.
Ta įranga buvo nuvežta į Raseinius ir kažkam atiduota.
„Bitei“ nesvarbu, kad nesutampa mūsų gyvenamoji vieta su prekės pristatymo vieta, kad buvo nurodytas kitas elektroninis paštas, kad skambinta iš kito telefono numerio. Svarbu buvo tik parduoti“, – pasipiktinusi kalbėjo skaitytoja.
Sąskaitose įrašyta įrangos mėnesio įmoka yra 26,8 euro, o paslaugų – 15,49 euro.
Po kelių mėnesių kaina dar turėtų padidėti, nes pirmus mėnesius televizija skiriama nemokamai, vėliau už ją reikėtų atseikėti beveik po 7 eurus kas mėnesį.
Dažniausiai dabar įmonės apie įvykdomus užsakymus, jų eigą ir pristatymą praneša elektroniniu paštu arba žinute, tačiau, pasak Evelinos, jos vyras tokios informacijos negavo: „Šis pardavimas buvo įvykdytas visiškai slaptai.“
Vyriškis po šio įvykio kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Užsakymų buvo ir daugiau
Moteris pasakojo, kad vyro vardu užsakytų paslaugų ir įrangos „Bitė Lietuva“ atsisakyti neleidžia ir gaunamose sąskaitose vis įrašoma suma, kurią reikia sumokėti už niekada nematytus pirkinius.
Bet, anot Evelinos, sutarties jie nepasirašė: „Nėra jokio mūsų parašo. Mes niekada nesikreipėme dėl prekių ar papildomų paslaugų nei žodžiu, nei raštu.“
Palangiškės teigimu, jie prašė bendrovės „Bitė Lietuva“ daugiau nepriimti jokių užsakymų, tačiau jos vyro vardu prekių – „Lenova“ kompiuterių – bandyta įsigyti dar du kartus.
Vis dėlto abu kartus vyras spėjo jau pakeliui vykstančius užsakymus atšaukti, nes nuolat tikrino paskyrą, ar nėra naujų nesusipratimų.
Ją nustebino ir policijos darbas. Anot Evelinos, pareigūnai galėjo važiuoti kartu su prekes pristatančiu DPD kurjeriu ir taip pagauti sukčių už rankos.
„Taip tas įvykis būtų buvęs išsiaiškintas, tačiau jie to nedarė. O mes juk negalime važiuoti ir gaudyti sukčių, tai policijos darbas.
Kai kompiuteris buvo užsakytas antrą kartą, mes iš karto skambinome į „Bitę“, stabdėme užsakymą. Skambinome ir tyrėjai, o ji tepasakė: „Labai gerai, kad reaguojate.“ Ir viskas“, – nusivylusi kalbėjo moteris.
Be to, pasak Evelinos, nuo sukčių nukentėjo ne jie vieni – į tokią pat situaciją pakliuvo ir kėdainiškis, todėl jų bylos policijoje sujungtos.
Dabar Evelina sakė matanti tik vieną išeitį – kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. „Tai kainuos mums ir lėšų, ir laiko, ir sveikatos, nes spręsti ginčą teisme su didele įmone, kuri turi savo teisininkus, nėra lengva“, – teigė ji.
Kaltę verčia kurjeriams
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas neslėpė, kad mėginimų pasinaudoti klientų asmens duomenimis pasitaiko, tačiau tokių atvejų, kai sukčiams pavyksta apgauti paslaugos teikėją, pasitaiko nedažnai.
Be to, dabar už tapatybės patvirtinimą atsakingi kurjeriai.
„Nuotolinio pardavimo, kuris itin išpopuliarėjo karantino metu, atveju asmens dokumento patikrinimo pareiga tenka sutartį pristatančiam kurjeriui. Įsigytą įrangą klientui pristatantis kurjeris įpareigotas ne tik patikrinti dokumentus, bet ir gauti kliento parašą.
Tik patikrinus kliento tapatybę ir sutartyje esančią informaciją pasirašomi perdavimo dokumentai ir perduodamos užsakytos prekės. Visais atvejais sutartis įsigalioja tik tada, kai kurjeris patvirtina, kad klientas pasirašė sutartį“, – aiškino J.Špakauskas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė neslėpė, kad tyrimas dėl nukentėjusių palangiškio bei kėdainiškio jau pradėtas.
„Ikiteisminiai tyrimai gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir metus. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių ir, žinoma, nuo to, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims sprendžia teismas“, – teigė O.Vaitkevičienė.
Atsako pardavėjas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai teigė, kad, pagal Civilinį kodeksą, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną ir teisingą informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas.
Pareiga įrodyti, kad informacija vartotojui yra suteikta, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
Taip pat vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, neturi pareigos už tai mokėti.
Anot VVTAT, vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų gavimo, o vartotojo neveikimas (tylėjimas) nėra laikomas sutikimu pirkti.
