Mažai vilties, kad situacija pasikeis
Estijos Pensijų centras kovo pabaigoje paskaičiavo, kad iš antrosios pensijų fondų pakopos panoro pasitraukti virš 150 tūkst. žmonių. Lietuvoje kol kas tokios galimybės nėra, tačiau dar šių metų sausį Seimo socialdemokratų frakcija užregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisą, kurią priėmus atsirastų galimybė žmonėms pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų laisva valia, nesiaiškinant ir nebandant įrodinėti svarbių priežasčių.
Socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, neverta laikyti fonduose pinigų, kurie tik nuvertėja, ypač tada, kai pensijos ir taip po truputį auga. Todėl, jo manymu, Lietuvai vertėtų pasekti estų pavyzdžiu.
„Labai gerai, kad estai traukiasi. Galbūt tai „pramuš“ mano kolegų kietas širdis ir užsiblokavusį protą. Estai mus visada aplenkia. Žmonės turi turėti galimybę pasitraukti, jeigu mato, kad nesukaups.
Jei taip nori kaupti, yra trečioji pensijų pakopa, tai ir kaupk ten. Kodėl turima kaupti antrojoje pensijų pakopoje per pensijų fondus, kurių „biznis“ jiems yra labai geras, bet visiems kitiems – prastas, išskyrus apie 5 proc. Lietuvos gyventojų, kurie kitų sąskaita išlošia iš šitos sistemos. Bet visi vargšai ir mažas pajamas gaunantys pralošia. Tai socialiai neteisinga sistema“, – naujienų portalui lrytas.lt aiškino A.Sysas.
Visgi jis nemano, kad ši įstatymo pataisa sulauks ir kitų Seimo narių palaikymo.
„Šį klausimą uždaviau naujajai ministrei pirmininkei, kai ji siekė to posto, ir koalicijai. Man jų pozicija nesuprantama. Jie vis dar nori kažką žiūrėti, matuoti, skaičiuoti ir nedaryti staigių judesių. Bet tas judesių nedarymas yra paprasčiausias nuostolis žmonėms.
Labai bijau, kad su šita valdžia mes nieko nepasieksime“, – nuogąstavo socialdemokratas.
Yra palaikančių pokyčius, yra ir užtariančių dabartinę sistemą
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys taip pat palaikytų socialdemokratų iškeltą idėją.
„Šitas klausimas gvildenamas jau senokai. Nuomonių yra įvairiausių. Iš vienos pusės, pensijų fondai yra pastovumas ir garantijos. Iš kitos pusės, yra žmonių interesai. Valstybės ir žmonių interesai turi derėti, bet šiuo atveju palaikau žmonių, tų kaupėjų pusę.
Pasirinkimo laisvė turi būti, žmogus turi turėti teisę bet kur ir bet kada rinktis, ypač finansiniuose dalykuose“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Varkalys.
Tačiau kitokią nuomonę apie pensijų kaupimo fondus turi konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Kaupimo sistemoje svarbu nedaryti greitų sprendimų, nes žmonės priima ilgalaikius sprendimus, planuodami savo ateitį, senatvę, ir kaupdami vienokiu ar kitokiu būdu.
Turime užtikrinti pakankamas paskatas žmonėms kaupti, užtikrinti pasitikėjimą kaupimo sistema, kad žmonės nedvejotų kaupti, žinotų, kad tai jų pinigai, kad niekas jų neatims, kad jie bus paveldimi, jei tie pinigai sukaupti fonduose“, – sakė M.Majauskas, pabrėždamas, kad dabar visokie keitimai mažintų pasitikėjimą ir toks nestabilumas galėtų turėti neigiamą įtaką kaupimo sistemoms, todėl prieš priimant bet kokį sprendimą reikia atidžiai jį įvertinti.
„Mes vėl vėluojame“
Anot ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, iš pensinių fondų pasitraukusių estų dar nėra tiek daug, tačiau galima nuspėti, kad jų vėliau bus tik daugiau. „Žmonės pasitraukia tada, kada jiems reikia pinigų. O pinigų prireikia ne visiems vienu metu“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, panašios pensijų kaupimo sistemos buvo įkurtos keletoje šalių: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Tačiau dabar galimybės pasitraukti iš pensinių fondų neturi tik dvi – Latvija ir Lietuva.
Profesoriaus teigimu, Lietuvai vertėtų pasekti estų pavyzdžiu ir leisti pasitraukti iš antrosios pakopos. Be to, pasitikėjimo pensijų kaupimo fondais neprideda ir tai, kad apie sumas, kurias gauna antrojoje pakopoje kaupę žmonės, nėra žinoma.
„Praeitais metais į pensiją išėjo apie 20–25 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių dauguma jau kaupė nuo 2004 m. Tai ką jie gauna iš antros pakopos? Neturime tokios statistikos. Yra tik gąsdinimas, kad, jei nekaupsime privačiai, gyvensime senatvėje iš „Sodros“ pensijos skurdžiai, todėl eikime ir kaupkime. Tokių gąsdinimų vedami žmonės ir yra nukreipiami kaupti į antrąją pakopą“, – portalui lrytas.lt aiškino situaciją R.Lazutka.
Tačiau ištikus bėdai, pavyzdžiui, praradus darbą pandemijos metu, žmonės tų pensiniuose fonduose sukauptų pinigų pasiimti negali. Tada tenka būtinų lėšų ieškoti kitur, o tai gali įvelti ir į kitas problemas.
„Ar verta dabar žmones laikyti ir neleisti jiems pasiimti pinigų anksčiau, kai jie susiduria su įvairiausiomis gyvenimo rizikomis ir nelaimėmis? Jei su sveikata kažkas blogai, automobilį sudaužė, namuose butą užliejo ir tuos nuostolius reikia padengti, tada jiems reikia imti greitąjį kreditą su didžiulėmis palūkanomis. O tuo metu keli tūkstančiai eurų guli pensijų fondo sąskaitoje ir neaišku, kokią jie prasmę turės, kada žmogus sulauks senatvės po 20–30 metų.
Jei žmogus dabar sunkiai suserga koronavirusu ar kitomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu... Žmogaus, kuriam 40 metų, pensijų fonde guli tūkstančiai eurų, bet jis neturi iš ko gydytis. Tie pinigai guli ir gal jis tos pensijos net nesulauks. Yra giriamasi, kad tie pinigai bus paveldėjami, bet gal vaikai puikiai gyvens ir be paveldėtų pinigų iš tėvų. Kita vertus, ne visi vaikus turi“, – įvairių pavyzdžių pateikė ekonomistas.
Anot jo, pensijų sistema yra visiškai nevykusi, o ir valstybė ją finansuoja dalies mokesčių mokėtojų sąskaita, kada valstybė ir taip neturi iš ko mokėti bedarbiams, neturi iš ko padidinti pensijų, kad jos būtų adekvačios.
Profesorius pabrėžė, kad Estija visada buvo rodoma Lietuvai kaip pavyzdys, ypač įvedant antrą pensijų pakopos sistemą. Tačiau dabar, kai estai iš pensijų fondų jau traukiasi, lietuviai nutilo ir estų pavyzdžiu nebeseka. „Mes vėl veluojame“, – reziumavo R.Lazutka.
Jo nuomone, Lietuvoje egzistuoja didelės interesų grupės, o ir Lietuvos politikai su tuo taikstosi, nesiima veiksmų, nes bijo būti sukritikuoti.
Pateisina valstybės prievartą
Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys turi kitokią nuomonę nei profesorius. Anot jo, vaikytis kitų pavyzdžių, net ir estų, neverta. Jis abejoja, ar pasikliovimas kitų patirtimis atneštų kokios nors apčiuopiamos naudos lietuviams.
„Turime nuosekliai laikytis tos reformos, suprasdami, kad reikia orientuoti žmones į rizikų išskaidymą ir nedaryti jokių skubotų žingsnių“, – sakė K.Kupšys.
Jis į pensijų kaupimo fondus ragina žvelgti paprastai.
„Kiaušinio sudėjimas į vieną pintinę yra bloga strategija. Einant su pintine, pilna kiaušinių, per tiltelį yra galimybė paslysti, realiame gyvenime – taip pat.
Turėti vieną šaltinį yra blogai, du – jau geriau, o keturis, penkis arba dvylika – išvis gerai. Gal turite valstybinę „Sodros“ pensiją, o šalia ir privatų kaupimą antrojoje pakopoje, galbūt įstengiate ir šiek tiek kaupti trečiojoje pakopoje, turite pasidėję pinigų banke ar spintelėje, gal turite ir turto, iš kurio galite gauti rentą – pajamas iš nuomos. Kuo daugiau šaltinių, tuo geriau“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo K.Kupšys.
Į antrąją pensijų kaupimo pakopą žmonės yra įtraukiami automatiškai. Nepanorę kaupti antrojoje pakopoje žmonės turi per tam tikrą laiką šio kaupimo atsisakyti. Tačiau yra nemažai lietuvių, kurie atsisakymo terminą praleidžia arba net nežino, jog į šią pakopą pateko, o tada atsisakyti jau būna per vėlu.
„Valstybės prievarta būtina, nes dalis žmonių net nesusimąstys, kad jiems senatvei reikia kaupti. Aš šioje vietoje pateisinu valstybės prievartą. Ji priverčia žmones imtis atsakomybės už savo veiksmus. Jeigu jiems tiek terūpi pensijos klausimai, kad net praleidžia terminus jos atsisakyti, neturi laiko prisijungti prie „Sodros“ sistemos ir užpildyti, kad nenori kaupti antrojoje pakopoje, na, tai atsiprašau... Tai rodo, kad tiek dėmesio žmogus ir teskiria savo ateičiai, pensijai“, – išsakė savo nuomonę K.Kupšys.
