Ji priduria, kad situaciją padėtų spręsti šiuo metu dėl pandemijos pristabdytas perkvalifikavimo procesas.
„Visuomet būdavo atvejų, kai ne visai darbdavių lūkesčius atitinkantys asmenys ieškojo darbo. Tačiau šiemet situacija yra tikrai labai komplikuota dėl to, kad skaičiai yra žymiai didesni ir dalis verslų buvo ilgą laiką uždaryti, o žmonės tiesiog įprato arba susirado kitų išeičių iš susidariusios padėtis.
Reikia pripažinti, kad tam turi įtakos ir šešėlinė ekonomika: ypatingai regionuose žmonės epizodiškai kažkur padirba pagal paslaugų teikimo kvitus, pas vieną ar kitą ūkininką, ir tokio įsidarbinimo, koks buvo anksčiau, tikrai nėra“, – didelį nedarbo lygį „LRT Radijui“ komentavo I.Balnanosienė.
Anot jos, viena iš pagrindinių šiuo metu kylančių problemų yra žmonių, kurių kompetencijos yra mažiau aktualios karantino laikotarpiu, perteklius darbo rinkoje.
„Neretai žmonės, kurie atėjo iš uždarytų sektorių ir verslų, yra kitų kompetencijų ir kvalifikacijų, t. y. jie atėję iš turizmo, apgyvendinimo, maitinimo sektorių. Turime labai aiškia suvokti, kad padavėja ar virėja nedirbs statybų sektoriuje. Tad turime labai didelį disbalansą tarp to, ko riekia, ir tarp to, ką galime pasiūlyti darbo rinkai šiandien“, – sakė ji.
„Žmonės yra įbauginti, ir į tuos sektorius, kurie yra labiausiai pažeidžiami, natūralu, šiuo metu nesiorientuoja“, – pridūrė I. Balnanosienė.
Užimtumo tarnybos vadovė taip pat teigė, kad nerimą kelia ir pernelyg vangūs šalies gyventojų persikvalifikavimo mastai.
„Globalizacija, skaitmenizacija yra neišvengiami, ir jie palies kiekvieną darbo vietą. Turime mokytis dar dirbdami, kad neiškristume iš darbo rinkos“, – sakė ji.
Anot I.Balnanosienės, 35 proc. visų šiuo metu darbo neturinčių asmenų turėtų imtis iniciatyvos įgyti naują kvalifikaciją.
„Šiemet turime daugiau nei 250 tūkst. žmonių, kurie legaliai nevykdo jokios veiklos. Apie 35 proc. visų šitų žmonių turi labai rimtai galvoti apie persikvalifikavimą.
Vėlgi kontaktinis mokymas buvo sustabdytas, ir suvirintojų, statybos sektoriaus darbuotojų tikrai niekas neparuoš nuotoliniu būdu, tam reikia atnaujinti mokymo procesus. Karantinui švelnėjant tie procesai atsinaujina, besimokančių žmonių apimtys ir aprėptis tikrai didės“, – akcentavo ji.
„Šalia to turi atsirasti ir vyresnio amžiaus žmonių noras mokytis. Vyresnio amžiaus žmonių dalis tarp visų besimokančių nesudaro net 10 proc., ir čia opiausia problema yra regionuose, ne didmiesčiuose“, – pažymėjo I.Balnanosienė.
