Pasak banko, per praėjusius metus verslo klientai dėl sukčių veiklos prarado daugiau nei 300 tūkst. eurų.
„Praėjusiais metais pastebimai išaugo verslo įmonių patiriami nuostoliai dėl sukčių veiklos. Mūsų duomenys rodo, kad be labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių perėmimo, sukčiai įmones atakuoja ir kitais būdais. Prisidengę žinomų bendrovių vardais, jie siūlosi pirkti prekes arba ieško pirkėjų ir jiems siūlo parduoti neegzistuojančias prekes“, – pranešime cituojama „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Anot Ž. Augonės, pasaulyje populiariausias sukčių taikomas metodas neaplenkia ir Lietuvos. Tai – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas, kai apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.
„Swedbank“ duomenimis, užvaldę el. paštą, sukčiai iš įmonių vidutiniškai sugeba išvilioti 30 tūkst. eurų. Visgi nuostoliai gali būti ir milžiniški – jau šiais metais fiksuotas atvejis, kai vienos Lietuvos įmonės šiuo būdu prarasta suma siekė net 0,5 mln. eurų.
Bankas nurodo, kad faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas verslams taip pat atneša nemažai nuostolių, o į šią schemą įtraukiama ne tik prekes parduodanti įmonė, bet ir faktoringo būdu sandorį finansuojanti institucija.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, įmonių nuostoliai patekus į šias sukčių pinkles gali siekti nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
Pasak Ž. Augonės, įgyvendindami šią schemą, sukčiai prisidengia didelių įmonių vardu ir pardavėjui rodo susidomėjimą patraukliomis sąlygomis įsigyti jo prekių, o tokį sandorį primygtinai rekomenduoja finansuoti bet kurioje faktoringo bendrovėje. Paprastai sukčiai tikisi, kad kreditų draudikai ar faktoringo bendrovės lengvai suteiks kredito limitą žinomai bendrovei, kurios vardu jie būna prisidengę.
„Swedbank“ duomenimis, trečia pagal dažnumą sukčių taikoma schema verslui apgauti taip pat neretai taikoma ir prieš gyventojus. Tai – neegzistuojančių prekių pardavimas.
Pasak Ž. Augonės, į tokias pinkles gali patekti įmonės, prekes pirkdamos iš nežinomų partnerių ir tiekėjų. Neretai sukčiai patys ieško pirkėjų savo neegzistuojančioms prekėms ir paslaugoms, ir, norėdami atkreipti potencialių pirkėjų dėmesį, siūlo labai patrauklią kainą ir kitas sąlygas. Tokiais pasiūlymais susiviliojusios įmonės sumoka sukčiams už prekes, tačiau jų niekuomet negauna.
