„Ši formulė, kuri naudojama ir skaičiuojama Lietuvos banko jau kelerius metus, yra pakankamai objektyvus sprendimas. Jis apskaičiuoja, koks turėtų būti MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU)“, – LRT radijui antradienį sakė S.Krėpšta.
Jis taip pat teigė, kad šiuo atveju svarbus ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) klausimas.
„Jeigu MMA auga, o NPD neauga, mokesčių našta mažiausiai uždirbantiems asmenims santykinai išauga. Šiuo atžvilgiu prezidentas, kaip ir anksčiau minėta, svarsto galimybę siūlyti didinti NPD, kad mažiausiai uždirbantiems asmenims mokestinė našta būtų adekvati ir jie būtų skatinami dirbti, užsidirbti, o tie, kurie neturi darbo, grįžtų į darbo rinką“, – sakė prezidento patarėjas.
Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet MMA galėtų augti 9,6 proc. Šiuo metu jos dydis – 642 eurai neatskaičius mokesčių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako teigiamai vertinanti galimybę kelti MMA dydį. Visgi ji priduria, kad diskusijų dėl MMA kėlimo metu Trišalėje taryboje ne visuomet pavyksta suderinti darbdavių ir darbuotojų pozicijas.
„Mano įsitikinimu, bet kuriuo atveju MMA turi didėti. Ekonomikos tendencijos rodo, kad yra galimybių kelti MMA, Lietuvos banko prognozė – taip pat. Man atrodo, praktika turėtų būti nuosekli. Yra tam tikras metodas, formulė, kuri yra sutarta – būčiau linkusi jos laikytis. Pasisakau už tai, kad MMA turi kilti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ji.
Vis dėlto M.Navickienė pažymėjo, kad derybos dėl MMA dydžio su profesinėmis sąjungomis bei verslo atstovais ne visuomet sklandžios.
„Trišalėje tarnyboje tikrai ne visada pavyksta susitarti. Po to politinį sprendimą turi priimti Vyriausybė ir Seimas. Tačiau aš matau didelę prasmę tame tarimosi procese, nes tik ginčuose gimsta tiesa“, – sakė ji.
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. VDU ir didesnė kaip 50 proc. VDU.
MMA Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.