Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms toliau tęsti subsidijų darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo laikotarpį.
Taip pat siūloma mokėti subsidijas darbdaviams už į darbą sugrįžusius darbuotojus, kurie buvo prastovose.
„Daugiau nei pusė darbuotojų, kurių darbo užmokesčiui per prastovas yra mokamos subsidijos, dirba prekybos, maitinimo ar apgyvendinimo sektoriuose.
Be efektyvios valstybės pagalbos apribotose ūkinėse veiklose veikiančioms įmonėms būtų sudėtinga atsitiesti po antrosios pandemijos bangos. Nuosekliam grįžimui į darbą, tęsiame valstybės paramą darbdaviams ir darbuotojams iki rudens.
Tikimės, kad taiklesnė valstybės pagalba padės darbdaviams išlaikyti darbuotojus, o jiems – darbo vietas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Subsidijos per prastovas. Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo.
Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.
Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui mokėti karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 d.
Įsigaliojus įstatymui pirmą mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t.y. 642 eurai „ant popieriaus“, antrąjį mėnesį – 90 procentų MMA, trečiąjį mėnesį – 70 procentų.
Nuo šių metų pradžios už prastovose esančius darbuotojus karantino metu kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis.
Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tokio dydžio parama bus mokama iki birželio 30 d.
Subsidijos darbuotojams jau dirbant. Darbdaviams siūloma mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų.
Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per 6 kalendorinius mėnesius ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu.
Darbuotojas taip pat negalėjo būti atleistas iš darbo. Subsidija už į darbą sugrįžusius darbuotojus būtų mokama vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki liepos 31 d.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t.y. 642 eurai „ant popieriaus“.
Įdarbinusiems papildomai remiamus bedarbius. Numatoma, kad darbdaviai darbo rinkoje papildomai remiamiems gyventojams priskaičiuotą darbo užmokestį turėtų mokėti atlikdami mokėjimo pavedimą. Tikimasi, kad toks siūlomas pakeitimas prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos šalyje mažinimo.
Užsikrėtusiems darbe – didesnės išmokos
Vyriausybė pritarė, kad medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti didesnę ligos išmoką, jeigu COVID-19 liga užsikrečia vykdydami savo profesinę veiklą, nesvarbu, ar užsikrėtė nuo kartu su juo dirbančio ar nedirbančio asmens.
Iki šiol didesnės ligos išmokos negalėjo gauti užsikrėtę nuo bendradarbio.
Įsigaliojus pakeitimams, 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka būtų mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas.
Pritarus Seimui, šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d.
Prognozuojama, kad teisę į didesnio dydžio ligos išmokas papildomai įgis 14,4 tūkst. išmokų gavėjų.
2021 metams iš valstybės biudžeto tam reikės apie 900 tūkst. eurų.
Savarankiškai dirbantiems – taiklesnė parama
Pandemijai tęsiantis, tačiau karantino apribojimams laisvėjant Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo taiklesnę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, o veiklą išregistravusiems – galimybę gauti darbo paieškos išmoką.
Išmokas dirbantiems savarankiškai ir darbo paieškos išmokas siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d. Tokiam siūlymui pritarė ministrų kabinetas.
„Siūlome pratęsti darbo paieškos išmokos mokėjimą, ją skirti ir veiklos nevykdantiems bei finansinių sunkumų patiriantiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Dirbantiems savarankiškai išmoka būtų skiriama, jeigu pajamos krito 30 proc. ar daugiau“, – sakė M.Navickienė.
Išmoka dirbantiems savarankiškai. Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos 2020 metais lyginant su 2019 metais sumažėjo 30 proc. ar net daugiau.
Į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti ir šias sąlygas:
•Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
•Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
•2019 metais savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 3084 eurų.
•Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
260 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama iki rugsėjo 30 d., o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.
Darbo paieškos išmoka. 212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką siūloma mokėti ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo.
Į šią išmoką dirbantys savarankiškai galėtų pretenduoti, kai tik įsigaliotų Užimtumo įstatymo pataisos. Darbo paieškos išmoką siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d.
Iki šiol į darbo paieškos išmoką galėjo pretenduoti asmenys, dirbę pagal darbo sutartį ir darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.
Primename, kad norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
Darbo paieškos išmokos negali gauti asmenys, kurie turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Išmokoms savarankiškai dirbantiems iki rugsėjo 30 d. turės būti skirti 27 mln. eurų, darbo paieškos išmokai – per 34 mln. eurų.
Siūlomiems Užimtumo įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Bedarbiams – papildomos garantijos
Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų neteko darbo arba, norėdami išlikti darbo rinkoje, buvo privesti dažniau jį keisti.
Vyriausybė pritarė SADM siūlymui suteikti papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą.
„Socialinė apsauga nedarbo atveju šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu yra ypač svarbi. Tikimės, kad galimybė atnaujinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą antrą kartą padės sudėtingose situacijose atsidūrusiems darbo netekusiems asmenims ieškant naujo darbo“, – teigė M.Navickienė.
Kaip yra dabar? Įsidarbinus ar pradėjus savarankišką veiklą nutraukiamas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas. Per 6 mėnesius vėl netekus darbo ir užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas galimas tik vieną kartą.
Kaip siūloma? Norint paskatinti asmenis drąsiau grįžti į darbo rinką, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bus atnaujinamas du kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dėl atsiradusių darbo santykių ar savarankiškai vykdomos veiklos. Nedarbo išmokos mokėjimas būtų atnaujinamas nuo bedarbio statuso suteikimo dienos.
Prognozuojama, kad, jeigu Seimas pritars siūlymams antrą kartą atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, per metus papildomai teisę į šios išmokos atnaujinimą įgys per 6000 bedarbių.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.
