G. Nausėda Seimui siūlo 50 eurų didinti NPD

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 50 eurų iki 450 eurų.

Pasak pranešimo, padidinus NPD, asmenys, uždirbantys MMA, per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Pasak pranešimo, padidinus NPD, asmenys, uždirbantys MMA, per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.<br>Lrytas.lt fotomontažas
 Pasak pranešimo, padidinus NPD, asmenys, uždirbantys MMA, per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Pasak pranešimo, padidinus NPD, asmenys, uždirbantys MMA, per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
G.Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
S.Krėpšta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
S.Krėpšta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 17, 2021, 3:32 PM, atnaujinta May 17, 2021, 4:12 PM

„Per pandemiją akivaizdžiai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė – skaudžiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversti būti prastovose“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G.Nausėda.

Numatyta, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2021 metų liepos 1 dienos, o pakeistas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.

Pasak pranešimo, padidinus NPD, asmenys, uždirbantys minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.

„Padidintas NPD ne tik mažintų prielaidas dirbančiųjų skurdui, bet ir sustiprintų vidaus rinką, skatintų šešėlinės ekonomikos mažėjimą“, – sakė G.Nausėda.

Lietuvos banko balandžio mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per pandemijos sukeltą krizę nuo 4,2 iki 4,3 karto išaugo skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų.

Prezidento teigimu, NPD augimas taip pat turėtų neatsilikti nuo MMA augimo. Šis buvo padidintas nuo šiemet sausį ir, tikėtina, didės nuo 2022 metų sausio.

G.Nausėda NPD didinimą inicijavo ir pernai bei sulaukė pritarimo Seime – NPD tuomet padidintas 50 eurų iki 400 eurų. Pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų liepą.

NPD didinimas biudžetui atsieitų 40–80 mln. eurų

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas 50 eurų iki 450 eurų valstybės biudžetui kainuotų 40–80 mln. eurų, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

„Tiesioginė įtaka biudžeto deficitui yra nu 40 iki 80 mln. eurų, priklausomai nuo to, kaip asmenys pasinaudos šia lengvata, nes ji įsigalios nuo liepos pirmos, bet galioja už visus metus ir tai maždaug dvi šimtosios šių metų deficito“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Krėpšta.

„Tiesioginė finansinė kaina tikrai nedidelė, tai daugiau ekonominių prioritetų klausimas ir ar skirti tokią ekonominę priemonę, patvirtinti ją ar ne“, – pridūrė jis.

S. Krėpštos teigimu, NPD padidinimas atsipirktų, jei būtų patvirtinta statybininko ID kortelė, kuri padėtų ištraukti daugiau pinigų iš šešėlio.

„Šiuo metu svarbu koncentruotis ne į mokestines, o į šešėlį mažinančias priemones, ir šiuo klausimu turime daug neišnaudotų rezervų Lietuvoje. Viena iš tokių priemonių yra statybininkų ID, kuri galėtų skaitmenizuot statybų verslą ir ženkliai sumažinti šešėlį. Aktyvavus tokią priemonę ta nauda, atsipirkimas būtų kelis kartus didesnis nei kainuoja NPD padidinimas“, – teigė prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, jog prezidento nuomone, NPD padidinimas yra svarbi ekonomikos politikos priemonė, kuri labiausiai padėtų mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

„Jau iki pandemijos pajamų nelygybė Lietuvoje buvo viena iš pagrindinių ekonominių socialinių problemų, o pandemija ekonomiką paveikė labai asimetriškai – dešimtadalis didžiausias pajamas gaunančių asmenų jautėsi pakankamai gerai, jų pajamos pernai išaugo 20 proc., o dešimtadalio mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos stagnavo ir galynėjosi su infliacijos tempais“, – sakė S. Krėpšta.

„Ilgas karantinas dar labiau paaštrino situaciją, todėl NPD pakėlimas yra ta priemonė, kuri galėtų sušvelninti neigiamas tendencijas ir užkardyti kelią kitos problemoms, kurios paaštrėja po ekonominių krizių, pavyzdžiui, ta pati emigracija – yra ženklų, kad ji šiek tiek spartėja ir būtina užkirsti kelią neigiamoms tendencijoms pačioje jų pradžioje“, – kalbėjo jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.