Už ES lėšas įrengtus turizmo objektus teks išlaikyti patiems: brangs jų lankymas, dalis išnyks iš žemėlapio

Dar viena karantininė vasara paskatins lietuvius daugiau keliauti po savo šalį, sako ekspertai. Populiariausiems lankytiniems objektams – Kernavei, Jūrų muziejui, pajūriui ir kitiems – prognozuojami dar didesni turistų srautai, tačiau nuo jų neatsiliks ir kitos įdomios vietos.

Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vien šiemet trys pažintiniai takai buvo uždaryti dėl avarinės būklės, nes nėra iš ko juos prižiūrėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vien šiemet trys pažintiniai takai buvo uždaryti dėl avarinės būklės, nes nėra iš ko juos prižiūrėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kadagių slėnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Biržų pilies rūmai.<br>V.Balkūno nuotr.
Biržų pilies rūmai.<br>V.Balkūno nuotr.
Kretinga.<br>D.Umbraso nuotr.
Kretinga.<br>D.Umbraso nuotr.
Ž.Gavelienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ž.Gavelienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vien šiemet trys pažintiniai takai buvo uždaryti dėl avarinės būklės, nes nėra iš ko juos prižiūrėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vien šiemet trys pažintiniai takai buvo uždaryti dėl avarinės būklės, nes nėra iš ko juos prižiūrėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Molėtų observatorija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Molėtų observatorija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringa.<br>D.Umbraso nuotr.
Neringa.<br>D.Umbraso nuotr.
Molėtų observatorija.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Molėtų observatorija.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Neringa.<br>D.Umbraso nuotr.
Neringa.<br>D.Umbraso nuotr.
Juodkrantė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Juodkrantė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (42)

Lrytas.lt

Jun 19, 2021, 8:00 PM, atnaujinta Jun 19, 2021, 8:37 PM

Visgi už apsilankymą kai kuriose vietose šįmet teks sumokėti daugiau, tačiau tai, turizmo atstovų nuomone, labai sveikintina, mat dėl lėšų trūkumo remontui jau uždaromi kai kurie pažintiniai takai.

Neremiamos vietos išnyks

Rinkliavos kai kuriuose objektuose yra privalomos, kai kuriuose – savanoriškos. Saugomose teritorijose yra lankytojo bilietas, kurį lankytojai perka patys savo iniciatyva ir taip prisideda prie teritorijos išlaikymo.

Bet portalo „Pamatyk Lietuvoje“ vadovas Arvydas Dotas mano, kad remti šių vietų išlaikymą reikėtų dar aktyviau: „Skaudu girdėti, kad vien šiemet trys pažintiniai takai buvo uždaryti dėl avarinės būklės, nes nėra iš ko juos prižiūrėti“.

Anot jo, Amerikoje nacionaliniuose parkuose nėra savanoriško bilieto – įėjimas ten kainuoja gana solidžiai ir už tą sumą yra išlaikomas parkas, prižiūrima gamta. „Daug kur yra privalomos rinkliavos ir jos gerokai didesnės negu Lietuvoje. Tai normalu.

Dažnai žmonės, nuvažiavę į užsienį, linkę sumokėti didesnę sumą, nes lankomas objektas jiems atrodo „kažkas tokio!“, todėl širdies dėl išleidžiamų pinigų jiems labai neskauda.

O kai Lietuvoje paprašo savanoriškai prisidėti 1 euru prie saugomos teritorijos išlaikymo, tai kažkaip dažnam atrodo, kad čia ta gamta Lietuvoje yra natūrali duotybė, kad viskas čia turi būti mums paruošta ir prieinama. O taip juk nėra ir neturėtų būti“, – įsitikinęs A.Dotas.

Keliautojas bei fotografas, pažintinių knygų autorius Vytautas Kandrotas save atvirai vadina rinkliavų šalininku. „Atėjęs į mokamą objektą jau tikiesi, kad bus saugūs inžineriniai statiniai, tvarkoma aplinka, surinktos ir išvežtos šiukšlės. Šis mokestis tam ir skirtas.

Lietuva iš ES fondų lėšų pastatė ir sutvarkė daug turizmo objektų, įrengė apžvalgos bokštų ir pažintinių takų, bet juos išlaikyti reikia nemažų lėšų. Štai kad ir medinio tako eksploatacijos laikas – 3 metai, po to kasmet jį reikia paremontuoti. Neremontuojant takas tampa avariniu, ir jį tenka uždaryti, kad neįvyktų nelaimė“, – portalui lrytas.lt aiškino jis.

V.Kandrotas rinkliavas lankytinuose objektuose palygino su „Patreon“ platforma: jas mokėdami turistai tarsi „balsuoja“ už vieno ar kito objekto ateitį, o tas objektas, kuris negauna pakankamo turistų dėmesio ir lėšų, anksčiau ar vėliau išnyksta iš turizmo žemėlapio.

Kai kuriuos objektus tenka uždaryti

Saugomose teritorijose Aplinkos ministro įsakymu nuo 2015 m. įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas. Žmonės savanoriškai gali paremti saugomas teritorijas, pirkdami lankytojo bilietą. Lėšos grįžta atgal į gamtą: tvarkomi suniokoti informaciniai stendai, taisomi laiptai, kita sulūžusi infrastuktūra.

Kaip naujienų portalui lrytas.lt teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė, savanoriškas lankytojo bilietas nesuteikia galimybės Saugomų teritorijų direkcijos paslaugomis naudotis nemokamai.

„Kai kurios direkcijos yra apmokestinusios pažintinių takų, lankytojų centrų lankymą, tad tos paslaugos yra mokamos. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra apmokestinusi jautrios gamtai teritorijos – Naglių gamtinio rezervato pažintinio tako lankymą (5 eurai).

Užsienio valstybėse lankytojams prie išskirtinių gamtos objektų, pažintinių takų reikia susimokėti. Kad ir kaimyninėje Lenkijoje, einant nacionalinių parkų gamtos takais imamas 8–10 zlotų mokestis. Jau nekalbant, apie JAV apmokestintą visų nacionalinių parkų lankymą“, – aiškino D.Rakauskaitė.

Nuo šių metų liepos 1 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba planuoja atnaujinti saugomų teritorijų mokamų paslaugų įkainius. Nauja bus tai, kad apsilankius nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centrų ekspozicijoje, kur jau praėję 5 metai nuo ES finansuotų projektų pradžios, lankytojams teks susimokėti 1 arba 2 eurus už savarankišką ekspozicijos lankymą. Taip pat ir Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre Vilniuje teks pirkti 2 eurus kainuojantį bilietą už savarankišką lankymą. Tačiau bus nustatytos 50 procentų nuolaidos vaikams, moksleiviams, studentams ir senjorams.

Taip pat nuo šio sezono iki 4 eurų pabrango Medžių lajų tako lankymas Anykščių regioniniame parke, tačiau šio tako išlaikymas esą reikalauja nemažai lėšų. Kita vertus, kaimyninėje Lenkijoje ar Čekijoje apžvalgos bokštų lankymas kainuoja apie 10 eurų ir daugiau.

Kiti apžvalgos bokštai kol kas bus atviri lankymui nemokamai.

Dėl lešų priežiūrai stygiaus neseniai buvo uždarytas populiarusis Kadagių slėnio pažintinis takas Kauno marių regioniniame parke.

„2010 metais Arlaviškių botaniniame draustinyje įrengtas 1,3 km pažintinis pėsčiųjų takas. Tad nuo tako įrengimo prabėgo daugiau kaip 10 metų ir medinis takas paseno. Kauno marių regioninio parko direkcija stengėsi pritraukti lėšų, taip pat sujungti direkcijos gautas lėšas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, privačių asmenų paramą, lėšas už lankytojo bilietą ir norėjo taip surinkti pakankamai lėšų tako remontui.

Direkcija net vykdė akciją, kurios metu buvo galima nupirkti naują lentą šiam takui. Tačiau viso Kadagių slėnio pažintinio tako iš esmės remontuoti lėšų nepakako. Šiuo metu yra padarytas techninis projektas. Kadagių slėnio pažintinio tako finansavimo klausimas buvo svarstytas su Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad leistų naudoti ES SF lėšas“, – teigė D.Rakauskaitė.

Natūralus brangimas

A.Dotas ramina, kad bilietų brangimas yra natūralu. „Administruodami savo duomenų bazę keletą kartų šiek tiek didinome kainas į kai kuriuos lankytinus objektus – tam tikras kainų padidėjimas tikrai yra. Bet nevadinčiau to tendencija – tai labiau natūralus procesas, tiesiog viskas šiek tiek brangsta kiekvienais metais“, – portalą lrytas.lt tikina jis.

V.Kandrotas pastebi, kad nors Lietuvos ekonomika pamažu artėja prie ES vidurkio, bet rinkliavos toli gražu dar nėra tokios kaip išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. „Pavyzdžiui, net Slovakijoje, kuri garsėja įspūdingais urvais, tenka mokėti du kartus – vieną kartą už bilietus į objektą, ir dar antra tiek – už stovėjimo aikštelę automobiliui.

O pas mus beveik prie jokių turizmo objektų, išskyrus didmiesčius, kurortus, pajūrio pliažus ir dar kelias vietas, stovėjimas nėra apmokestintas.

Taip pat visame pasaulyje brangūs bilietai į apžvalgos aikšteles, įrengtas aukštuose pastatuose, o šios pramogos kaina Lietuvoje – kol kas daugiau simbolinė. Nebrangios ir Lietuvos muziejų, ekskursijų, edukacinių programų paslaugos“, – vardijo keliautojas.

Tačiau Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė portalui lrytas.lt sakė, kad užsienio rinkliavas su Lietuvos sunku lyginti. „Reikia lyginti „obuolį su obuoliais“ – pavyzdžiui, vydamas į kokią Madeirą garantuotai žinai, kad bus geras oras, nebus lietaus.

Tad jeigu jau nuripirkai bilietą, reiškia, ir eisi. O Lietuvoje gali lyti, būti kitų dalykų. Todėl negalima palyginti užsienio su Lietuva. O šiaip Europoje nematyti tendencijos, kad turistiniai objektai keltų įkainius“, – pastebi ji.

Atostogauti Lietuvoje jau brangiau nei užsienyje

Ž.Gavelienė su nerimu atkreipė dėmesį, kad apskritai poilsio kainos Lietuvoje, lyginant su tokio pačio pobūdžio poilsiu užsienyje, jau tikrai yra didesnės.

„Taip yra dėl to, kad pas mus didesnis užimtumas, valstybės pagalba, skatinanti lietuvius atostogauti Lietuvoje, nėra tokia veikli, be to, trumpas sezonas ir tos turizmo industrijos Lietuvoje nėra tiek daug – didelė paklausa ir didelės kainos“, – vardijo NTVA prezidentė.

Lietuviai nori keliauti ir jau kone visi savaitgaliai apgyvendinimo įstaigose yra užimti, tikina ji. Visgi didieji paslaugų tiekėjai – sanatorijos, viešbučiai – kainų beveik nedidino, jos žymiai pakilo tik pavieniuose objektuose. Pavyzdžiui, Nidoje.

„Jos sezonas prasidėdavo gegužės 1 d. ir baigdavosi rusėjo gale. Tai praktiškai ji jau vieną trečdalį sezono prarado dėl karantino ribojimų, bet verslininkams vis tiek per tuos likusius kelis mėnesius reikia uždirbti tiek, kad galėtų išgyventi iki sekančio sezono. Tad ką daryti? Paklausa didelė, tad negi pardavinėsi žemesne kaina?“ – retoriškai klausė Ž.Gavelienė.

Pasak jos, tie, kas neįpirks poilsio Lietuvoje, važiuos atostogauti kitur, o tie, kas norės atostogauti čia, mokės tokią kainą, kokią nori gauti verslas. „Ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra gerai, nes Lietuva bus nebekonkurencinga savo kaina, bet trumpalaikėje perspektyvoje nelabai ką galime pakeisti. Verslas praktiškai dalį sezono prarado dėl karantino ribojimų.

Bet tikrai šiemet atostogoms užsienyje, kad ir kokioje Madeiroje, yra labai puikių pasiūlymų – už 300-400 eurų su skrydžiu galima paatostogauti ekonominės klasės kokybiškame viešbutyje su pusryčiais. Lietuvoje tai tikrai sunku gauti. Nors, žinoma, neturėtume lyginti Lietuvos su užsieniu, nes čia situacija kita“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.

Panašios nuomonės ir V.Kandrotas: lietuvių verslininkus iš užsienio jis ragina pasimokyti užlaikyti turistą vienoje vietovėje kuo ilgiau ir paimti iš jo pinigus už visą paslaugų paketą – transportą, nakvynę, maitinimą, pramogas.

Mat būtent dėl to iki karantino ir lietuviai dažnai rinkdavosi atostogas užsienyje su „viskas įskaičiuota“, nes Lietuvoje konkurencingų paslaugų paketų net nebuvo kuriama, išskyrus specializuotas SPA paslaugas kurortuose. „Kas žino, gal popandeminis laikotarpis išeis į naudą ir duos teigiamus postūmius vietinio turizmo sektoriuje?“ – svarstė keliautojas.

Remiantis „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo tyrimo ataskaita, vidutinės išlaidos vienam žmogui, nepriklausomai nuo kelionės tipo, yra 130 Eur, kai 2018 m. tokios išlaidos buvo 107 Eur. Paprasto savaitgalio išvyka atsieina 98 Eur (2018 m. – 73 Eur), ilgojo savaitgalio išvyka – 173 Eur (2018 m. – 127 Eur), kasmetinės atostogos – 228 EUR (2018 m. – 173 Eur). Didžiausia išlaidų dalis tenka apgyvendinimui, toliau rikiuojasi maitinimas bei transportas.

Kur pagauti gerų kadrų?

Nors populiariausioms Lietuvos vietoms ir prognozuojamas dar didesnis populiarumas, visgi A.Dotas mano, kad lietuviai pirmiausia atras naujus objektus aplink savo gyvenamąją vietą.

„Vienu metu buvo juk net terminas: „turistas savam mieste“. Dar ir dabar labai dažnai matome būrius, vaikštančius po miestą, besidominčius mūsų pačių vietovėmis. Manau, kad žmonėms dabar puiki proga pasidomėti tuo, kas yra aplink juos. Kartais nereikia nė kilometro nuo namų nuvažiuoti, kad atrastum vietų, kuriose nesi buvęs“, – patarė jis.

Fotografas V.Kandrotas norintiems gražių nuotraukų pataria: vaizdingiausi kraštovaizdžiai atsiveria kalvotose vietovėse arba ten, kur galima įkopti į apžvalgos bokštą. „O jie tikrai tapo pastarųjų metų traukos taškais – žmonės važiuoja į kitą Lietuvos galą, kad užkoptų į apžvalgos bokštą, kuriame dar nebuvo“, – pastebi jis.

Pavasarį, žydint augalams, V.Kandrotas rekomenduoja aplankyti Vilniaus sakurų sodą, Burbiškio dvaro tulpyną, narcizų jūrą Druskininkuose, o vasarą, kai žydi rapsai, aguonos, lubinai – šių laukus. „Šiuo metu socialinius tinklus užkariavusios nuotraukos iš šalyje žydinčių dobilų laukų.

O visais metų laikais gražių kampelių rasite botanikos soduose, miestų ir dvarų parkuose – ten, kur sutvarkyta aplinka ir ji nuolat prižiūrima“, – sako keliautojas.

Anot jo, labai išgražėję yra Biržai – miestas prie seniausio Lietuvoje dirbtinio Širvenos ežero, su gausybe aktyvios veiklos ir lankytinų vietų tiek mieste, tiek apylinkėse. O vienas gražiausių šalies vandens telkinių yra Antalieptės marios, antras pagal plotą hidroelektrinės vandens telkinys, užimantis 1900 ha. Marių vanduo užliejo net 26 ežerus, tad jose gausu salų, užutekių ir įlankų.

O štai A.Dotas žavisi Molėtais. „Šįmet ten kaip tik įrenginėjamas naujas takas. Ir apskritai dabar Molėtų kraštas su molito atsiradimu ir kitomis labai įdomiomis iniciatyvomis, išnaudodamas savo gamtos turtus, pasitelkdamas organizacinius gebėjimus, labai sėkmingai kviečia atvykti ir pažinti savo lankytinas vietas.

Ten labai orientuojamasi į keliones dviračiais, pėsčiųjų maršrutus: neseniai buvo pristatyti 11 maršrutų pėsčiomis, kiekvienoje Molėtų seniūnijoje yra galimybė pasivaikščioti ir pamatyti vietinę gamtą“, – kalbėjo jis.

A.Dotas rekomendavo aplankyti ir pajūrį – bet ne vien smėlio ruožą: „Kiek toliau nuo jūros taip pat galima rasti labai įdomių Lietuvos vietų – Kretingą, Gargždus, Šilutę, kur galima rasti įdomių objektų. Pavyzdžiui, ilgiausią kabantį tiltą per Miniją, Dituvos kabantį tiltą – įspūdingą, aukštą, linguojantį“.

V.Kandrotas tai pat priminė, kad Lietuva turi ne vien pajūrį su Palanga ir Nida – jis siūlo pakeliauti prie vidaus vandens telkinių. Sparčiai populiarėja pamarys – Šilutė, Rusnė, Mingė, Ventės ragas, Kintai, Dreverna, Svencelė.

„Drevernoje yra įrengtas puikus pliažas su galimybėmis išsimaudyti gėlame Kuršių marių vandenyje, o čia pat galima įsikurti ant marių kranto įrengtame kempinge. Taip pat žavūs Zarasai ir ežeringos jų apylinkės. Zaraso ežero saloje pastatyti mediniai nameliai nakvynei ir poilsiui, o šalia įrengti didžiuliai vandenlenčių ir vandens batutų parkai“, – pasakojo keliautojas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.