Sutaršė planus apmokestinti automobilius: „Absurdiškiausia, kas gali būti – kelti mokesčius per krizę“

Aplinkos ministerija pristatė atnaujintą taršos mokestį. Pagal jį nuo 2023 metų 75 proc. automobilių naudotojų kasmet mokės už automobilį, priklausomai nuo to, kiek gramų anglies dvideginio jis išmeta į aplinką ir kokiu kuru yra varomas. Taip pat lieka galioti vienkartinis registracijos mokestis. Dėl įstatymo įtvirtinimo bus sprendžiama rudenį.

Nuo 2023 metų 75 proc. automobilių naudotojų kasmet mokės už automobilį, priklausomai nuo to, kiek gramų anglies dvideginio jis išmeta į aplinką ir kokiu kuru yra varomas.<br>D.Umbraso nuotr.
Nuo 2023 metų 75 proc. automobilių naudotojų kasmet mokės už automobilį, priklausomai nuo to, kiek gramų anglies dvideginio jis išmeta į aplinką ir kokiu kuru yra varomas.<br>D.Umbraso nuotr.
Nuo 2023 metų 75 proc. automobilių naudotojų kasmet mokės už automobilį, priklausomai nuo to, kiek gramų anglies dvideginio jis išmeta į aplinką ir kokiu kuru yra varomas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuo 2023 metų 75 proc. automobilių naudotojų kasmet mokės už automobilį, priklausomai nuo to, kiek gramų anglies dvideginio jis išmeta į aplinką ir kokiu kuru yra varomas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2021-07-21 08:41

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas, „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“, kalbėdamas apie tai, ar tokie siūlymai neužpykdys visuomenės ir nepakenks valdančiųjų reitingams, sako, kad absurdiškiausia, kas gali būti – kelti mokesčius per krizę.

„Valdančiųjų reitingas dega, bet, kaip sako ukrainiečiai, jei dega sandėlis, tegul dega ir namai – blogiau jau nebus.

Visuomenė nesugeba valdžiai primesti savo dienotvarkės – tą rodo paskutiniai dešimtmečiai: valdžia savivaliauja, naudojasi tuo, kad visuomenė tyli arba yra maksimaliai marginalizuota – tik kelios paraštės grupės kažką bando kartais daryti“, – laidoje sakė politologas.

Jo teigimu, vadinamųjų Lietuvos valdžioje esančių liberalų politika visiškai neliberali – veikiau neomarksistinė, nes su liberaliąja demokratija tai menkai koreliuoja.

„Absurdiškiausia, kas gali būti – ir tą pasakys bet kuris ekonomistas – kelti mokesčius per krizę. Per krizę mokesčius reikia mažinti, ieškoti būdų, kaip gyventojų pajamas didinti, kaip pagerinti jų ekonominę situaciją, o ne žlugdyti žmones. Tai primena Andriaus Kubiliaus politiką 2009 m. laikotarpiu, kai viskas buvo daroma priešingai negu reikėjo, negu darė JAV ir kitos Europos šalys, kurios pirmiausia skatino vartojimą. O čia bandoma papildomai nuplėšti kelis milijonus, – komentavo B.Ivanovas. -

Šita valdžia iš principo labai godi – kai ji atėjo į valdžią, pradėjo nuo vaiko pinigų – norėjo peržiūrėti išmokas“,

Vis dėlto, politologo manymu, kadangi Lietuvos gyventojai priima tai, ką primeta valdžia, to bus vis daugiau ir daugiau. B.Ivanovas mano, kad tai – solidarumo ir pilietiškumo pamokos visuomenei: jei ji mokysis ir kovos už savo teises, tokių priemonių valdžia nesiūlys. Mat tuomet, kai į kai kuriuos valdžios siūlymus matėme griežtesnę visuomenės reakciją, valdžia atsitraukė.

„Šiuo atveju galvočiau, kad tie pasiūlymai iki galo nebus įgyvendinti, bet jie vienaip ar kitaip kelia bereikalingas papildomas įtampas“, – sakė politologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.