Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iki rugpjūčio 10 d. privalo pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl teisės aktų keitimų, kuriuose būtų nustatyta, kad ligos išmokos nemokamos susirgusiems užkrečiamąja liga nuo jos nepasiskiepijusiems asmenims.
Tai negaliotų tik tiems, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Tokia tvarka galiotų siaučiant ligoms, dėl kurių yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Siūlo išrašyti sąskaitas už gydymą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys „Žinių radijo“ laidoje teigė pritariąs siūlymui nemokėti ligos išmokų nepasiskiepijusiems ir susirgusiems koronavirusu asmenis. Be to, jis linkęs imtis net dar drastiškesnių priemonių.
„Esu šios pusės šalininkas. Jau anksčiau buvau sakęs, kad turime iš viso nemokėti visos kainos užsispyrusiam žmogui. Jei jis nesiskiepijo, nors galimybių tam buvo, ir pateko į reanimaciją, jam reikia suteikti pagalbą, bet ir išrašyti sąskaitą už reanimacijos paslaugas. Bet taip žiauriai niekas nedarys“, – kalbėjo jis.
Panašią nuomonę portalui lrytas.lt išsakė ir Socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas. „Kadangi yra sudarytos sąlygos visiems pasiskiepyti, bet kiti žaidžia likimu – ir ne tik savo, bet ir visuomenės. Jeigu žmonės nenori skiepytis ir suserga, tikrai ne mokesčių mokėtojai turi tai apmokėti.
Tad šiuo atveju visiškai palaikau iniciatyvą – jeigu nenorime vėl būti uždaryti keliems mėnesiams, pusmečiui ar dar ilgiau, o raginimai ir įkalbinėjimai nepadeda, tada reikia eiti kitu keliu – kad žmogus savo sprendimo pasekmes jaustų per kišenę“, – įsitikinęs jis.
Atims tai, už ką sąžiningai mokėjo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė tokias kalbas vadina nesuderinamomis nei su Konstitucija, nei su žmogiškumu.
„Juk visi vienodai mokame privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tai gal tada ir alkoholikui pasakykime, kad tegu pats apsimoka kepenų cirozės gydymą? Arba žmogui, gyvenusiam ne visai sveikai ir dėl to susirgusiam diabetu?“ – retoriškai klausė ji.
A.Sysas į tai atsakė: „Encefalito skiepas yra mokamas, o koronaviruso – nemokamas. Be to, tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo didelės pandemijos.
O alkoholizmo pandemijos nėra, todėl geriau tokių dalykų nelyginti. Taip pat gydyti alkoholizmą Lietuvoje trūksta dėmesio ir lėšų, o skiepų nuo COVID-19 visiems yra, ir netgi per daug – juos net daliname kitoms šalims. Jeigu galėtume taip lengvai žmones paskiepyti ir nuo alkoholizmo, tikrai būčiau agitatorius taip pat“.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkę Ingą Ruginienę neramina, kad SADM būsimame pasiūlyme Vyriausybei nėra žodžio „koronavirusas“, o apskritai minima, kad susirgęs bet kokia užkrečiamąja liga nepasiskiepyjęs žmogus gali netekti nedarbingumo išmokos.
„Atrodo, kad šis pasiūlymas kuriamas ne šiai dienai, o ateičiai. Bet juk dar nežinoma, kokia ateityje bus situacija, kokios bus tos užkrečiamos ligos, ar bus nuo jų skiepai, ar nebus. Neaišku, apie ką apskritai čia kalbama, visiškas neapibrėžtumas. Tačiau kažkodėl iškart skubama atimti tai, už ką darbuotojas sąžiningai mokėjo“, – kalbėdama su portalu lrytas.lt stebėjosi ji.
I.Ruginienė piktinosi ir girdėtais palyginimais, kad PSD turėtų veikti panašiai kaip draudimas. Buvę kalbų, kad apsidraudusiam rūkančiajam, susirgusiam plaučių vėžiu, draudimas gydymo išlaidų neapmoka, tad normalu, kad ir susirgusio koronavirusu nepasiskiepijusio žmogaus gydymas būtų neapmokamas valstybės.
„Bet iki kokių absurdų mes einame? Pirmas žingsnis bus koronavirusas, o paskui turintis antsvorio žmogus negalės susirgti širdies ir kraujagyslių liga, nes neapmokės gydymo sakydami, kad jis pats kaltas? Tokie asmenys tada greičiausiai prarastų pasitikėjimą mokėdami mokesčius. O juk mes, mokantys mokesčius, tikrai ne visi gyvename sveikai.
Politikai turėtų arba atsakingiau kalbėti – pirmiausia gerai apsvarstyti ir tik tada pateikti konkretų siūlymą, pagrindę jį aiškiais argumentais, – arba turėtų išvis susilaikyti nuo panašių komentarų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Už migrantus mokame, o už savus – ne?
Su portalu lrytas.lt kalbėdama apie gydymo išlaidas, A.Širinskienė iškėlė ir kitą klausimą: „Taip pat šiomis dienomis mokame už nelegalių migrantų sveikatos priežiūrą. Tai negi bus taip, kad mokėsime už juos ir toliau, o už savus žmones, nes jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesiskiepyja – ne?“
Anot politikės, dažniausiai piliečiai nesiskiepyja dėl to, kad būna prisiklausę visokių mitų, turi daug baimių. O valstybė, kaltino ji, nedaro nieko, kad juos gražiuoju įtikintų pasiskiepyti, kad pateiktų jiems kuo daugiau informacijos.
„Informacinės kampanijos – išskyrus tą nesąmonę, kurią neseniai padarė Statistikos departamentas, suskaičiavęs, kiek Jonų ir Onų numirė Lietuvoje nuo COVID-19, – kuri aiškintų, kad skiepus naudoti saugu, kad apšviestų, kokia yra patikros procedūra, atliekama prieš juos registruojant, kokia taikoma stebėjimo procedūra, kiek apskritai daug saugumo taisyklių yra ES, kurios užtikrina, kad rinkoje esantis preparatas būtų saugus ir efektyvus, nėra.
Tokios informacijos Vyriausybė ir ministerija nesugeba pateikti, nepaleidžia ir ekspertų arba nuomonės formuotojų, kurie mokėtų tai padaryti. Jie iškart pradeda grasinti, kad žmonės mirs, nes neišgalės susimokėti už gydymą. Tai neetiška, be to, kelia klausimus dėl kitų pacientų grupių, nes tų ligų, kurioms atsirasti sudarome sąlygas mes patys, yra daug“, – įsitikinusi A.Širinskienė.
Panašios nuomonės ir I.Ruginienė. „Bet koks kategoriškumas, represinės priemonės gimdo ir ugdo pyktį, nepasitenkinimą, priešiškumą, bet jokiu būdu tikrai neduoda teigiamų rezultatų. Šiandien mums reikia atsakyti: ar mūsų tikslas yra skatinti skiepytis?
Jeigu mūsų tikslas toks, tam yra daugybė kitų priemonių, Vakarų šalių patirtys ir reikia jomis naudotis. Pavyzdžiui, Švedijoje imunizacija siekia apie 40 proc. ir apskritai tik viena kita šalis Europoje turi daugiau negu apie 70 proc.
Daugumoje šalių imunizacijos lygis panašus kaip ir pas mus. O mes jau iškart puolame prieš traukinį: darbuotojus nušalinti, kažkam nemokėti... Skubame pirmiausia išsitraukti bizūną. Žmonėmis reikia pasitikėti“, – mano I.Ruginienė.
