Pernai atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, Statistikos departamento duomenimis, sudarė vidutiniškai 12,1 proc.
„Sodros“ skaičiavimais, pavasarį moterys, turinčios būtinąjį stažą, gavo 413 eurų senatvės pensijos, vyrai – 497 eurus, nors moterų vidutinis stažas trejais metais ilgesnis nei vyrų.
Iš 81 srities, į kurias suskirstyta Lietuvoje veikiančių įmonių veikla, 72-iejose vidutiniškai daugiau uždirba vyrai – tai rodo kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė.
Vyrų atlyginimai dažnu atveju didesni vidutiniškai 30–50 proc., o didžiausias skirtumas moterų naudai – 19,2 proc. – pasiektas švietimo srityje.
Tačiau „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė atotrūkį palygino su kitomis tiek ES, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiomis šalimis. Jos teigimu, Lietuvoje moterų ir vyrų atlyginimų žirklės – vienos mažiausių.
Sunkiai apčiuopiama bėda
Vis dėlto G.Ilekytė išskyrė dar vieną labai svarbų dėmenį – namų ruošą, arba neapmokamą darbą. Vyrai per dieną Lietuvoje atlieka apie 2,5 val. namų ruošos darbų, o moterys – beveik 5 valandas.
Neapmokamo darbo skirtumai gana dideli visose Baltijos šalyse, vos mažesni Skandinavijoje, bet ir ten jie akivaizdūs.
„Šis skaičius svarbus dėl daugelio veiksnių. Tai labai kompleksinė problema, kurią mums sunku suvokti. Kai esama netolygaus darbų pasiskirstymo namuose, moterys dažniau renkasi ne visą darbo dieną užimančius darbus, nes jos turi daugiau reikalų namuose.
Antra, taupydamos laiką jos gali dažniau rinktis mažiau apmokamą, bet arčiau namų esantį darbą. Gali būti net taip, kad moterys atsisako dirbti apmokamą darbą, nes turi ką veikti namuose. Tai labiausiai ir nulemia darbo užmokesčio atotrūkį“, – pabrėžė G.Ilekytė.
Motinystė – tarsi bauda
G.Ilekytė teigė, kad iš esmės atlyginimų skirtumai susidaro, kai moterys išeina motinystės atostogų. Tai vadinama motinystės bauda.
„Natūralu, kad praleidęs tiek laiko nedirbdamas neįgyji daugiau kompetencijos, negali prašyti pakelti atlyginimo. Atrasta ir daug psichologinių priežasčių, kodėl moterys mažiau linkusios prašyti padidinti algą arba linkusios labiau nuvertinti savo įgūdžius“, – kalbėjo banko atstovė.
Kita vertus, Lietuvoje, jei lyginsime, tarkime, su Vokietija, kurioje labai gajūs stereotipai, dar nėra taip blogai.
Pasak pašnekovės, Vokietijoje moterys, pasirinkusios ne auginti vaiką, o grįžti į darbą, pravardžiuojamos varnomis – suprask, jei eini į darbą, esi bloga mama.
Vadinamoji motinystės bauda Vokietijoje apskritai viena didžiausių tiek ES, tiek EBPO šalyse, mat dėl socialinio požiūrio moterys renkasi ilgas motinystės atostogas.
„Sodros“ duomenimis, pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmuosius metus mokama 54,31 proc., vėliau – 31,03 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.
Šįmet būtinasis stažas senatvės pensijai gauti – 32 metai, bazinės pensijos dydis – 198,29 euro, taško vertė – 4,17 euro. Jeigu moteris įgijo būtinąjį 32 metų stažą ir visą laikotarpį gavo vidutinį atlyginimą, jos senatvės pensija būtų 331,73 euro.
Jei moteris įgijo būtinąjį 32 metų stažą, 30 metų gavo vidutinį atlyginimą, 2 metus augino vaiką ir gavo išmokas, jos senatvės pensija siektų 326,93 euro.
Galbūt apskaičiuojant pensiją vertėtų atsižvelgti į tai, kad iš stažo iškrinta metai auginant vaikus?
Anot G.Ilekytės, tai spręstų pasekmes, tačiau reikėtų nagrinėti ir priežastis: pavyzdžiui, merginos dažniau renkasi socialinių krypčių mokslus, tik viena iš dešimties stoja į inžineriją, matematiką, informatiką.
Siūlo netgi persikvalifikuoti
Pandemija dar labiau paryškino darbo rinkos skirtumus tarp moterų ir vyrų bei grėsmes ir sunkumus, su kuriais susiduria atskiros visuomenės grupės.
Per metus nuo karantino pradžios Lietuvoje daugiau moterų nei vyrų neteko darbo, užtat vėliau daugiau jų susirado darbo vietą. Pavyzdžiui, palyginti šių metų kovą su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, moterų darbo rinkoje vis dar buvo 0,2 proc. mažiau, o vyrų – 1,6 proc. daugiau. Šis skirtumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių darbuotojų.
„Tokie netolygūs apdraustųjų ir vidutinių darbo pajamų pokyčiai, nevienodos atsigavimo tendencijos skirtingose veiklose ir profesijose kelia riziką, kad padidės atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių gyventojų. Taip pat tarp vyrų ir moterų, kurios dažniau dirbo labiausiai pandemijos ir karantino paveiktuose sektoriuose, ir tarp kitų visuomenės grupių“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Nors Lietuvoje išsilavinusių moterų daug, o ir jų užimtumas vienas didžiausių ES (apie 70 proc.), vis dėlto profesijos, kurias dažniau renkasi moterys, apmokamos menkiau.
Per pandemiją jos labiau nukentėjo nei vyrai, nes apie 70 proc. dirbančiųjų aptarnavimo sektoriuje – būtent moterys.
„Jei pandemija bei karantinai ir toliau tęsis, atsiras gana didelė rizika, kad matysime dar didesnį atotrūkį tarp moterų ir vyrų pajamų. Kita vertus, tai yra ir paskata ieškoti kitokio darbo, persikvalifikuoti. Ilgalaikiu požiūriu tai duotų teigiamą efektą“, – kalbėjo ekonomistė G.Ilekytė.
Ji pateikė EBPO duomenis apie moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Pagal juos esame tarp šalių, kur atotrūkis mažas – apie 17 proc. Didžiausias pensijų skirtumas fiksuojamas Vokietijoje – daugiau nei 40 proc., o EBPO vidurkis – apie 20 proc.
Skirtingose srityse – skirtingi skirtumai
Šių metų gegužę „Sodrai“ pradėjus skelbti įmonių vidutinių atlyginimų skirtumus pagal lytį kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ išanalizavo skirtingose srityse gaunamus atlygius.
Daugumoje veiklų, ypač išsiskiriančiose aukščiausiais atlyginimais, vidutiniškai daugiau uždirba vyrai: telekomunikacijų (50,1 proc.), vaistų ir farmacijos preparatų gamybos (47,8 proc.), veterinarinės veiklos (45,1 proc.), draudimo ir perdraudimo (41,9 proc.), finansinių paslaugų (43,3 proc.) sektoriuose.
Ypač išsiskiria oro transportas bei azartiniai žaidimai ir lažybos – čia vidutinis vyrų atlyginimas atitinkamai didesnis 95,1 proc. ir 127,6 proc.
Yra kelios sritys, kuriose vidutiniškai daugiau uždirba moterys: švietimas (19,2 proc.), sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais (10,7 proc.), socialinis darbas (11,6 proc.), stacionarinė globos veikla (8,3 proc.).
