Regiono statybose, kaip teigia Užimtumo tarnybos atstovai, šiuo metu trūksta 622, pardavimuose, pirkimuose, rinkodaroje – 526, viešbučiuose, maitinimo, turizmo sektoriuose – 496 darbuotojų. Mažiausiai pasiūlymų įsidarbinti Kaune yra gamtamoksliniams darbuotojams (6), kultūros, žiniasklaidos, sporto, dizaino (19), taip pat – teisės ir socialinės veiklos (49) specialistams.
Kauno apskrities įmonėse, organizacijose bei įstaigose darbuotojų laukia 7198 neužimtos darbo vietos, visoje Lietuvoje – 30 205. Iš jų 9677 – Vilniaus, 4087 – Šiaulių, 2869 – Klaipėdos ir 1406 – Panevėžio regionuose.
Kaip penktadienį LRT radijui sakė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, nepaisant to, kad darbo pasiūla auga, vis dar nemažėja ilgalaikiais vadinamų bedarbių skaičius. Tarp tokių bedarbių yra iš emigracijos grįžusių Lietuvos piliečių ar neskubančių užimti siūlomas darbo vietas.
Kadangi, dažno bedarbio aiškinimu, netenkina nei siūlomas darbas, nei atlygis už jį. Dar daug darbo neturinčių gyventojų neturi ir kvalifikacijos, tačiau motyvacijos nerodo ją įsigyti arba persikvalifikuoti, pasinaudodami Užimtumo tarnybos suteikiamomis galimybėmis.
Šį penktadienį skelbiamais duomenimis, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių šalies piliečių yra daugiau nei pusė milijono (13,1 proc. darbingo amžiaus žmonių). Nuo metų pradžios iki rugpjūčio įdarbinti 144 575 buvę minimos tarnybos klientai.
ELTA primena, kad mažiau nei prieš metus (2020-ųjų rugsėjį) Kaunas iš kitų šalies didmiesčių išsiskyrė didžiausiu registruotu nedarbu, kuris mieste siekė 15,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Dabar šis rodiklis mažesnis.
Per šių metų liepą įdarbinti 2585 žmonės, o rugpjūčio pradžioje Užimtumo tarnybos sąrašuose buvo 24 955 darbo ieškantys kauniečiai (13,8 proc.). Kauno rajone nedarbo rodiklis, prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui, buvo 12,7 proc. (7895 gyventojai), liepą įdarbintas 661.
Kauno apskrityje aukščiausias nedarbo lygis išlieka Jonavos rajone (15,9 proc.). Taip pat – Kėdainių rajone, nors vasaros viduryje jis sumažėjo 0,4 proc., iki 14,8 proc., bei Raseinių r. (13,8 proc.), nepaisant to, kad raseiniškiams liepą pavyko nedarbą sumažinti 0,9 proc.
Visoje Kauno apskrityje, prasidedant rugpjūčiui, darbo ieškojo 32 850 gyventojų (13,5 proc. visų darbingo amžiaus žmonių). Užimtumo tarnyba skelbia, jog registruotas nedarbas šalyje liepą augo 0,2 proc. punkto ir rugpjūčio 1 d. siekė 13,1 proc. Tuo pačiu metu pernai bedarbiai sudarė 12,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
