Apie visa tai kalbėjo Registrų centro (RC) paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Vilniaus universiteto Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas ir ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
– Ponia Diana, ar „pasobuso“ poreikis gali būti didelis?
– Gegužės-liepos mėnesiais atspausdindavome apie po 200 GP per dieną, o paskutinę savaitę atspausdiname po 1,5-3 tūkst. Poreikis auga, dar maždaug apie 500 tūkst. galėtų gauti GP.
Verslininkai papasakojo, kaip sekasi dirbti su galimybių pasu: pasitaiko ir konfliktų
– Kaip atrodys tas „pasobuso“ darbas?
– RC mobili komanda važiuos į tas savivaldybes, kuriose nėra RC padalinių, nusiveš visą reikiamą įrangą. Savivaldybės pasirūpins informacijos sklaida ir vietos užtikrinimo – kiekviena savivaldybė „pasobusui“ parinks geriausias vietas. Yra įvairių sprendimų, kuriuos priima pačios savivaldybės.
Pavyzdžiui, Alytaus savivaldybė parinko penkias vietas, į kurias bus atvažiuojama konkrečią valandą ir žmonės jau patys į jas ateis. O Panevėžio rajono savivaldybės seniūnai pasirūpins, kad žmonės būtų atvežti prie „pasobuso“.
GP bus atspausdinamas ant A4 formato lapo. Gyventojams siūloma jį sulankstyti taip, kad būtų apsaugotas svarbiausias ant jo esantis barkodas, kurį verslininkai turės nuskaityti.
– Ar tai kainuos?
– Ne. Tai yra ir bus nemokama paslauga, kurią artimiausiu metu gali imti teikti ir „Sodra“, kitos institucijos. Taip pat galima savo šeimos gydytojo paprašyti atspausdinti skaitmeninį ES COVID pažymėjimą, kuris prilyginamas GP.
– Bet kai kurie žmonės sako, kad už GP šeimos gydytojams sumokėjo po 3 Eur?
– GP šeimos gydytojai nespausdina, jie gali spausdinti tik skaitmeninį ES COVID pažymėjimą. Jei gydymo įstaigos nusistatė išlaidų kompensavimo taisykles – už popierių – tai yra vidaus taisyklės, apie kurias nežinome. Tačiau „Sodra“, RC, vaistinės tai tikrai darys nemokamai.
T.Bauro nuotr.
– RC turi gyventojų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir žino, kas GP neišsiėmęs. Kodėl tiesiog negalima atspausdinti GP ir tokiems žmonėms išsiųsti paštu?
– Svarstome ir šį variantą. Tačiau ne visada deklaruota vieta sutampa su gyvenamąja, be to, žmogus turi pareikšti valią, kad jam GP reikia. Todėl dar ieškome sprendimų.
– Jeigu žmogus negali pasiimti GP, ar gali jį paimti kitas žmogus?
– Jeigu turi įgaliojimą, gali.
– Ar serologinį antikūnų testą galima pasidaryti bet kokioje laboratorijoje, kad būtų galima gauti GP? Ar ta laboratorija į e.sveikatą įrašys duomenis?
– Reikėtų laboratorijos paklausti, ar ji turi sutartį su e.sveikata ir pateiks duomenis. Jeigu turi sutartį, tada galima. Tiesiog reikia paskambinti į laboratoriją ir paklausti, ar ji suves duomenis į e.sveikatą ir ar jie pateks į paciento kortelę.
– Ar eilės prie GP išdavimo vietų nepablogins epidemiologinės situacijos?
– Kadangi GP greitu metu išduos nemažai vietų, tikėtina, kad grūsčių nebus. O ribojimai įsigalioja tik rugsėjo 13 d., tad laiko pasiimti GP nesigrūdant tikrai visiems užteks.
– Ponia Kristina, ar pritariate, kaip kritikai sako, žmonių grupavimui į turinčius galimybes ir neturinčius?
– Iš vienos pusės suprantama, kad reikia pandemiją valdyti, visi norime saugiai gyventi ir dirbti, tačiau iš kitos pusės žmonės neturi patirti prievartos, gąsdinimų, kad jeigu nebus pasiskiepyję, išmes iš darbo. Taip pat labai svarbus testavimas ir apmokėjimas už testus. Vieni testai kainuoja 75 Eur, kiti – 20 Eur, 12 Eur. Jeigu žmogui kas 7 dienas reikia mokėti po 20 Eur, tai gaunančiam minimalią algą tai yra labai dideli pinigai.
Nesame prieš skiepus, tačiau kai kuriems jie kelia baimę, nepasitikėjimą, kiti negali skiepytis dėl sveikatos problemų. Dabar 850 tūkst. turi GP, tačiau prisiminkime, kad pirmosios bangos metu, nors nebuvo skiepų, bet pramonė nebuvo sustojusi – žmonės dirbo, kai kurie net daugiau užsidirbo, IT įmonės plėtėsi.
R.Danisevičiaus nuotr.
Mano manymu, panika dėl koronaviruso dabar šiek tiek perdėta. O dabar turime ir pasiskiepyjusių, ir žinome, kaip valdyti susirgimus – nereikia to spaudimo. Visur galima surasti taikų sprendimą. Neišauklėsime visos tautos.
– Bet ar neturėtų žmonės dėl kitų paaukoti savo norus nesiskiepyti?
– Reikia su žmonėmis kalbėtis. Bet mitinguose dialogo nėra. Visgi manau, kad pirmiausia reikia kalbėtis įmonėse, motyvuoti žmones skiepytis – ar papildomomis atostogomis, ar dar kuo, o ne gąsdinti.
– Ponia Vainiene, kokios prekybininkų nuotaikos?
– Visi ruošiasi ribojimų įgyvendinimui slapta vildamiesi, kad gal pasiskiepys reikiamas skaičius ir tų ribojimų neprireiks. Prekybininkams taip pat reikėtų iš įstaigų gauti visų GP analogų pavyzdžius, nes dabar nežinome, kaip jie atrodo.
Dar kyla klausimas, kaip reikės daryti su prekių atsiėmimo vietomis, kurios yra tose parduotuvėse, į kurias žmonės be GP negali patekti. Jaučiame įtampą ir tarp pačių verslininkų dėl nevienodų konkurencijos sąlygų – ne maisto prekių parduotuvės gali priimti klientus tik su GP, kai tuo tarpu mažos maisto prekių parduotuvės gali priimti klientus be GP.
Dėl to susirūpinimą išreiškė maisto produktų perdirbėjai ir gamintojai, nes keisis tiekimo grandinės grandis – augs importas, o ne vietos gamintojų ir perdirbėjų produkcija. Bet dar teiksime pasiūlymą Vyriausybei, kad leistų žmones be GP priimti jei į ne 10 tūkst. kv. m. prekybinį plotą, tai bent į 5 tūkst. kv. m., kad tos konkurencijos sąlygos bent kiek būtų vienodos.
Bus ir paradoksas – kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tuo prie parduotuvių bus ilgesnės eilės, nes tikrins juos. O juk šie ribojimai buvo įvedami tikintis padaryti jiems palankesnį apsipirkimą. Tokie ribojimai taikomi tik Kipre, kitur tokių apribojimų nėra. Žinoma, tai vis tiek geriau negu uždarymas.
– Ar rugsėjo 13 d. gali paveikti prekybą? Gal žmonės nuspręs neiti į jokias parduotuves?
– Gali būti, kad kažkurį laikotarpį ji sumažės. Pavyzdžiui, šiuo metu prekyba, kaip kiti verslai, nesirenka priimti klientų tik su GP. Juk jeigu žmogus ateina į viešojo maitinimo įstaigą, greičiausiai jis kažką užsisakys, kai tuo tarpu prekybos vietose dažnai pasimatuoja ir nieko neperka.
– Pone Jurguti, ar negalvojate peržiūrėti reikalavimų prekybininkams?
– Buvo rimtų diskusijų tarp įvairių insitucijų, ministerijų, su įvairiais verslo atstovais, socialiniais partneriais. Prekybininkai teikė labai daug skirtingų pasiūlymų, bandėme su kolegomis ieškoti kompromiso, kuris spręstų ir sveikatos, ir vienodos konkurencijos klausimus.
Nežinau, ar dabartinis sprendimas yra geriausias įmanomas, bet prekybininkų atstovams esame pasakę, kad jei jie tarpusavyje susitars ir pateiks vieningą sprendimą, bus labai gerai. O jeigu tai nepavyks, neatmetame, kad dar analizuosime dabartinį sprendimą. Šiaip labai daug su visais šnekamės.
Susiję straipsniai
– Kaip elgtis iš užsienio grįžusiems pasiskiepyjusiems asmenims? Jiems galioja GP?
– GP tėra įrankis, kuris leidžia greičiau patikrinti, ar žmogus pasiskiepyjęs, todėl galioja ir kiti tai įrodantys dokumentai. Visame pasaulyje sprendžiamas šis klausimas, Lietuvoje specialistai taip pat dirba, bando įtraukti į e.sveikatą užsienyje gautus skiepus. O kol tai dar nepadaryta, drąsiai galima nešiotis ir kitas pasiskiepyjimą įrodančias pažymas.