Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas: štai ką reikia žinoti daugumai vartotojų

Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas. Kas šiemet turės pasirinkti tiekėją, iš kurio pirks elektros energiją? Ką reikia žinoti jį renkantis? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjo antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Eglė Gabrytė, „Žinių radijas“

Aug 26, 2021, 3:33 PM

– Pokyčiai šalyje įgyvendinami etapais. Pirmiausia pokyčius pajuto daugiausia elektros energijos suvartojantys vartotojai, o trečiajame etape juos pajus suvartojantys mažiausiai. O kas patenka į antrąjį etapą?

– Pirmasis etapas buvo skirtas suvartojantiems virš 5 tūkst. kWh. Į antrąjį etapą patenka suvartojantys nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. kWh per metus – jei per mėnesį gyventojai suvartoja nuo maždaug 100 iki 400 kWh, jau šiemet turi rinktis tiekėją.

– Tai reikės padaryti iki gruodžio 18 d. Ar daug gyventojų patenka į šį etapą?

– Lietuvoje iš viso yra apie 1,6 mln. elektros vartotojų. Į pirmą etapą pateko apie 100 tūkst., į antrą – apie 780 tūkst., į trečią – 770 tūkst. Tai reiškia, kad elektros tiekėją šiais ir kitais metais jau turės pasirinkti didžioji dauguma vartotojų.

Kadangi jų daug, ministerija ragina gyventojus nelaukti gruodžio 18 d., nes tiekėjai neturi tiek resursų, kad galėtų per trumpą laiką kokybiškai aptarnauti tiek vartotojų. Kuo anksčiau žmonės kreipsis, tuo išsamesnę informaciją gaus.

– Ar patenkantys į antrąjį etapą iš visuomeninio tiekėjo jau turėjo gauti pranešimus apie tai?

– Taip. Pranešimus taip pat gavo ir patenkantys į trečiąjį etapą, apie tai informuojama ir laiškuose. O nuo rugsėjo 1 d. vartotojai jau gaus pasiūlymus iš nepriklausomų tiekėjų savo kontaktais: telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis. Bet, jeigu vartotojai nenori pasidalinti savo duomenimis, iki rugsėjo 1 d. gali išreikšti nesutikimą ir tada negaus pranešimų iš tiekėjų ir tada turės patys ieškoti informacijos.

– Šiuo metu galima rinktis iš 7 elektros tiekėjų. Kokie būtų jūsų praktiniai patarimai, kaip pasirinkti tinkamiausią? Pirmajame etape vartotojai dalijosi savo patirtimi ir sugaišo nemažai laiko rašydami į lenteles skaičius, vesdami formules, lygindami, kas geriau.

– Gana sudėtinga pasirinkti, nes tiekėjai siūlo įvairiausius planus. Pats paprasčiausias planas yra fiksuota kaina – tiesiog užfiksuojate kainą metams ir, nesukdami galvos, visus metus mokate tą fiksuotą kainą.

Taip pat yra pasiūlymų, kuriuose elektros kaina yra susieta su „Nord Pool“ elektros biržos kaina ir su tiekėjo marža. Čia jau gana sudėtinga prognozuoti, kokia ta kaina bus ateityje, tačiau šie planai gali būti naudingi tiems gyventojams, kurie, pavyzdžiui, suvartoja daug elektros naktį: krauna elektromobilį, šildo namus ir pan., nes elektros kaina biržoje naktį yra gerokai mažesnė negu dieną. Tokiu atveju, labai pravartu rinktis kintamą kainą.

Dar reikia atkreipti dėmesį: jeigu siūlomos fiksuotos, t. y., terminuotos sutartys, kai vartotojui sakoma „gausite šį elektros tarifą metams, jeigu metams pasirašysite sutartį“. Tuomet reikia žiūrėti, kokios yra sutarties nutraukimo sąlygos. Ar nėra papildomų „baudų“ už sutarties nutraukimą? Jeigu nenorite prie vieno tiekėjo prisirišti visiems metams, tokiu atveju, geriau rinktis neterminuotą sutartį – tada tiekėją galima pakeisti per dvi savaites.

Nuo rugsėjo 1 d. turėtų pradėti veikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) kainų palyginimo sistema, kuri padės paprasčiau susigaudyti. Kadangi tų planų daug, ministerija siūlo gyventojams rinktis šiuo metu, kad tiekėjai viską paaiškintų.

– Ar pačių tiekėjų tarpusavio pasiūlymai labai skiriasi ir ar klaida lyginti vien tik kainą? Gal reikia ir į kitus niuansus atsižvelgti?

– Nemažai vartotojų, ypač tų, kurie patys pirmieji pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, rinkosi galimybę pirkti žaliąją elektros energiją – pagamintą atsinaujinančiuose elektros šaltiniuose: vėjo, saulės elektrinėse. Šios elektros energijos tarifai gana draugiški, juos galima sužinoti tiekėjų tinklalapiuose.

Taip pat svarbi aptarnavimo kokybė – per kiek laiko tiekėjas atsilieps į skambutį, gaus atsakymą ir kiek jis bus aktualus. Tai ypač svarbu pačioje pradžioje, kai dar reikia susigaudyti.

– O gal dar verta palaukti, kol atsiras didesnė konkurencija ir geresni pasiūlymai? Tikėtina, kad iki metų turėsime didesnį tiekėjų pasirinkimą?

– Lietuvos rinka nėra tokia didelė, kaip kitų valstybių. Gali atsirasti vienas kitas tiekėjas, tačiau jų neatsiras labai daug. Pirmas liberalizavimo etapas jau įvyko, o jame buvusi rinkos dalis tiekėjams labiausiai patraukli – mažiau vartotojų, didesnis suvartojimas, pajamos didesnės.

Taip pat prieš pradedant veiklą reikia gauti licenciją, kurią išduoda Reguliavimo taryba, reikia surinkti personalą, paruošti apskaitos, IT sistemas – labai daug paruošiamųjų darbų, todėl mažai tikėtina, kad taip greit atsirastų naujas tiekėjas.

– Nemaža dalis pirmojo etapo vartotojų ilgai delsė laukdami geresnio sprendimo. Bet, kaip paaiškėjo, laimėjo tie, kurie ilgai nelaukė ir tiekėją pasirinko iškart. Ar tiesa, kad laimėjo tie, kurie pasinaudojo proga fiksuoti žemesnę elektros energijos kainą ir tokiu būdu sutaupė?

– Elektros kainą sudaro ir „Nord Pool“ elektros biržoje besiformuojanti kaina. Kadangi prekyba yra valandinė, kiekvieną valandą elektros kaina yra vis kita, kuri priklauso nuo vartojimo, pasiūlos, klimato sąlygų, aplinkos taršos leidimų.

Matome, kad šiemet susiformavo tikrai gana aukšta elektros kaina biržoje, kuriai įtakos neturi nei ministerija, nei Seimas, nei nepriklausomi tiekėjai, nei reguliuotojas. Tiesiog išaugo aplinkos taršos leidimų kainos, paklausa – yra daug aplinkybių. Pernai kainos buvo gerokai mažesnės, tad vartotojai išlošė.

– Kokios būtų jūsų prognozės? Galbūt dabar laimės tie, kurie pasirinks fiksuotą dabartinę kainą?

– Sunku prognozuoti kainų pokyčius. Reikėtų kalbėtis su nepriklausomais tiekėjais, nes yra ir tokių, kurie siūlo fiksuoti kainą ketvirčiui. Jeigu, pavyzdžiui, bus stiprūs vėjai, rinkoje bus elektros energijos perteklius ir kainos tikrai gali kristi. Tos kainos priklauso nuo tokių veiksnių, kuriems mes negalime daryti įtakos.

– Dažnas tiekėjas mini, kad rinkdamiesi tiekėją žmonės neteisingai įvertina savo poreikius ir pasirenka ne pačius geriausius pasiūlymus. Kaip tai suprasti?

– Reikia žiūrėti, kiek gyventojas suvartoja – ar 100 kWh, ar 500 kWh, vartoja naktį ar dieną. Būtent atsižvelgdami į vartojimo profilį tiekėjai ir paskaičiuoja. Šiuo metu yra vienas IT įrankis, kuriuo vartotojai gali pasinaudoti: www.pasirinkitetiekeja.lt. Yra galimybė suvedus savo vartojimo duomenis į savo vartojimo profilį gauti nepriklausomų tiekėjų individualizuotus pasiūlymus, kuriuose būtų numatyta, koks vartotojui yra geriausias planas.

– O jeigu iki numatyto termino vartotojai nepasirenka nepriklausomo tiekėjo? Ar tikrai tada moka kur kas brangiau?

– Taip numatyta įstatymuose. Po sausio 1 d. sutartis su visuomeniniu tiekėju neteks galios ir, tokiu atveju, tie, kurie privalo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet nepasirinks, pereis į garantinį tiekimą, kurį užtikrina Energijos skirstymo operatorius (ESO).

Ten elektros kaina yra susieta su praėjusio mėnesio biržos kaina, tačiau padauginta dar iš 1,25 proc. koeficiento – tai reiškia, kad elektros kaina tikrai bus gerokai didesnė, tokių didelių maržų nepriklausomi tiekėjai tikrai netaiko. Garantiniu tiekimu galima naudotis iki 6 mėn., po to laiko ESO gali nutraukti šią sutartį.

– Kaip dar žmonėms pasiruošti pokyčiams? Ar užtenka pasirašyti sutartį, ar dar bus keičiami kabeliai, skaitikliai?

– Užtenka pasirašyti sutartį. Visa infrastruktūra liks ir toliau valdoma ESO ir perdavimo sistemos operatoriaus, kurie neturi teisės užsiimti tiekimo veikla. Jokiu techninių patobulinimų ar keitimų gyventojams atlikti nereikės.

– Ar nepriklausomi tiekėjai bus kontroliuojami, ar jų veikla prižiūrima?

– Tiek dabar, tiek ateityje jų veiklą prižiūri VERT ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ši kontrolė ypač akyla liberalizavimo etapų metu. Jeigu gyventojai mato, kad sutartyse tarifai nėra teisingai nustatomi, yra tam tikrų pažeidimų, turi kokybinių klausimų, gali kreiptis į VERT ir ji išnagrinės skundą ar ginčą. Tačiau prieš kreipiantis į VERT reikia kreiptis į ESO arba nepriklausomą tiekėją ir, gavus iš jų išvadas, jeigu jos netenkina, kreiptis į VERT.

– Kokiais būdais rekomenduotumėte pasirašyti sutartis su tiekėjais? Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesinaudoja kompiuteriu.

– Galima bendrauti telefonu, tačiau bet kokiu atveju sutartį reikia pasirašyti arba elektroniniu saugiu parašu, arba ranka. Jokiu būdu negalima telefonu atskleisti savo asmens duomenų, šiuos duomenis turi turėti nepriklausomi tiekėjai, jeigu yra prisijungę prie ESO duomenų bazės.

Sutartį būtina pasirašyti tik perskaičius visas sąlygas. Tiems, kurie negali sutarties pasirašyti patys, gali įgalioti savo šeimos narius, kaimynus, draugus – nereikia notaro patvirtinimo, užtenka savo parašu patvirtinti: „Aš įgalioju tokį ir tokį asmenį už mane pasirašyti sutartį“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.