Ne visiems jauniems žmonėms laisvu vasaros laiku įdomu kiurksoti prie kompiuterio, televizoriaus ar būti įlindus į mobilųjį telefoną. Tuo galbūt sunku patikėti, bet taip tvirtino moksleiviai ir studentai, kurie vasarą ne atostogauja, o dirba įvairius darbus.
Priežastys, kodėl jauni žmonės vis dažniau ieško darbo, skirtingos ir kartais net netikėtos. Vieniems reikia pinigų, kiti nori įgyti įgūdžių ir žinių, treti nenori užsidaryti namuose.
Kai kurie jaunuoliai tikino, kad norėtų dirbti, bet tam nepritaria tėvai, nes bijo dėl to, kad atžalas darbdaviai gali apgauti, nerimauja, kas bus, jeigu darbo metu vaikas susižeis ar patirs kitokių nemalonumų.
Verslininkai džiaugėsi, kad dalis jaunimo vasarą renkasi dirbti, o ne ilsėtis, arba stengiasi suderinti ir darbą, ir poilsį. Darbdaviai neslėpė, kad daliai jaunimo stinga atsakomybės. Tačiau netrūksta ir tokių, kurie yra labai motyvuoti ir atsakingi. Užimtumo tarnybos atstovai atskleidė, kokio darbo ieško jaunieji kauniečiai ir koks jiems siūlomas dažniausiai.
Norėjo tapti savanore
Vienoje Kauno centre esančioje kavinėje visą vasarą darbuojasi keturiolikmetė kaunietė Rugilė Gelumbauskaitė. Ji padeda virtuvės šefui. Tai, kad tokio amžiaus mergina pluša, o ne pramogauja su draugais, daugelį nustebina.
Būsima gimnazijos pirmokė pasakojo, kad praėjusiais mokslo metais baigė ne tik devintą įprastos mokyklos klasę, bet ir muzikos mokyklą.
„Mokslus derindama su muzikos mokyklos lankymu tapau disciplinuota, nes savo laiką turėjau griežtai planuoti. Kai baigiau šiuos mokslus, pajutau, kad neturiu ką veikti, todėl nusprendžiau, kad vasarą reikia kuo nors užsiimti“, – pasakojo Rugilė.
Kaunietė sakė, kad rasti darbo jos amžiaus jauniems žmonėms labai sudėtinga, nes darbdaviai paprastai nori pilnamečių laikinų darbuotojų. Todėl R.Gelumbauskaitė svajojo apie tai, jog galėtų savanoriauti, galbūt padėti kokiuose nors senelių globos namuose, bet sužinojo, kad į tokias įstaigas priimami ne jaunesni nei 15 metų savanoriai.
Apie merginos svajonę padirbėti sužinojusi vienos kavinės savininkė Rugilei pasiūlė savanorišką praktiką virtuvėje, kur ji padeda atlikti įvairius nesudėtingus darbus. Jos darbo grafikas laisvas, todėl į darbą mergina eina, kai nori.
„Šioje kavinėje visi padavėjai ir padėjėjai dalijasi arbatpinigius, jų dalį gaunu ir aš. Svajoju įsigyti naują fortepijoną, tad bent dalį pinigų jam sutaupysiu“, – sakė kaunietė.
R.Gelumbauskaitė pasakojo, kad daugelis kitų bendraamžių dirbti dar nenori, bet pasiryžtančių savanoriauti vis daugėja.
Įdomi ir kroviko patirtis
Kauniečiui Mantui Dalinkevičiui dabar 17 metų, bet jis dirba jau antrą vasarą. Vaikinas pasakojo, kad pirmasis darbas jam patiko, todėl panašaus ėmėsi ir šiemet.
„Nenorėjau švaistyti vasaros tuščiai, buvo įdomu sužinoti ir išmokti ką nors naujo. Iš pažįstamų sužinojau, kad viena įmonė, gaminanti pašarus gyvūnams, ieško krovikų. Pernai dirbau pašarus iškraunant, šįmet – pakraunant“, – pasakojo moksleivis.
Į darbą atvykęs vaikinas buvo apmokytas, kaip naudotis specialia įranga, tam tikromis sklendėmis, kaip jas uždaryti ir atidaryti. Kai darbdaviai įsitikino, kad jis techniką sugeba valdyti, pradėjo dirbti tokius darbus kaip ir vyresni kolegos.
„Darbas vyksta pamainomis. Dirbu arba nuo 7 iki 15.30, arba nuo 11.30 iki 20 valandos. Prisitaikyti prie tokio grafiko nėra sunku. Tiesa, vasarai baigiantis jis kiek pabodo, todėl paskutinę rugpjūčio savaitę atostogausiu“, – sakė kaunietis.
M.Dalinkevičius pasakojo, kad dalis jo bendraamžių taip pat ieško darbų, stengiasi ir užsidirbti, ir įgyti įvairių įgūdžių. „Mane domina inžinerija. Net ir kraudamas pašarus domėjausi, kaip veikia gamyklos mechanizmai, kaip juos prižiūrėti, tai – įdomi ir vertinga patirtis“, – sakė kaunietis.
Vis dėlto dalis jaunų žmonių, net ir pradėję dirbti, tuo užsiima neilgai. „Kai kas laikiną darbą idealizuoja, mano, kad tai romantika, bet dirbdamas turi jausti atsakomybę, tai nėra tik pramoga. Turbūt todėl kai kurie bičiuliai darbus vis dėlto metė“, – sakė vaikinas.
Patinka bendrauti ir mokytis
18-metis kaunietis Augustas Gikaras jau trečią vasarą dirba padavėju. Taip pat kavinėje jis padeda dekoruoti kai kuriuos patiekalus. Per savaitę jis dirba po 4 ar 5 dienas, po 6 valandas. Tiesa, darbdaviai sudaro galimybę dirbti lanksčiu grafiku, tad darbas netampa rutina.
Būsimasis dvyliktokas pasakojo, kad leisti laisvą laiką namuose prie kompiuterio jam nebuvo įdomu.
„Man patinka bendrauti, dirbdamas susipažįstu su naujais žmonėmis, sužinau ir išmokstu naujų dalykų. Svajoju studijuoti renginių inžineriją, bet traukia ir virtuvės paslaptys, nes pats maistą gaminu nuo vaikystės. Todėl ši darbo patirtis gali praversti“, – pasakojo kaunietis.
Dažnai dirba savaitgaliais
Iš Panevėžio kilęs ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete ekonomiką bei vadybą studijuojantis devyniolikmetis Jonas Ramanauskas pasakojo, kad praleido laimingą ir nerūpestingą vaikystę.
„Todėl dabar nusprendžiau padirbėti. Susiradau padavėjo darbą ir juo esu patenkintas. Stengiuosi dirbti savaitgaliais, o savaitės pradžioje turiu laisvo laiko, kurį skiriu sau. Todėl vasaros atostogų nepasigendu“, – sakė vaikinas.
J.Ramanauskas neslėpė, kad uždirbtus pinigus investuos į savo ateitį, – įsigis kompiuterį, o gal pavyks sutaupyti ir automobiliui.
„Kai prasidės mokslo metai, galbūt taip pat dirbsiu, jeigu darbą pavyks suderinti su studijomis. Tada ir pravers naujos darbo priemonės, kurioms dabar taupau“, – sakė studentas.
Įgauna daugiau įgūdžių
Būsimasis dvyliktokas Ainis Vaičiūnas vos pasibaigus mokslo metams taip pat ieškojo darbo. Vaikinas domisi programavimu ir su juo ketina sieti savo ateitį, todėl galimybės pasipraktikuoti per vasarą taip pat ieškojo šioje srityje.
Viena Kauno įmonė skelbė konkursą, ieškojo programuotojo, kurį norėjo priimti bandomajam laikotarpiui. Jį laimėjęs vaikinas gavo svajonių darbą.
„Dirbu namuose. Man nėra nurodyta, kiek valandų turiu dirbti, svarbu, kad per tam tikrą laiką atlikčiau duotą darbą, todėl dirbti galiu kada noriu ir kada man patogu – ryte, dieną ar vakare.
Iš savo kuratoriaus gaunu įvairių užduočių. Jeigu ko nors nesuprantu ar nemoku, tariuosi su darbdaviu, jis pataria, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį, moko naujovių. Taip įgaunu vis daugiau įgūdžių“, – pasakojo A.Vaičiūnas.
Pašnekovas sakė, kad nemažai jo bendraamžių vasarą taip pat dirbo, bet didesnė dalis rinkosi paprastesnius – padavėjų ar kurjerių darbus.
„Aš galvoju apie ateitį. Programuotojų, kuriems tik 18 metų, bet jie jau turi darbo patirties, nėra daug. Todėl dirbu ne dėl to, kad užsidirbčiau, bet kad įgyčiau įgūdžių, kurie pravers ateityje. Jei mokslo metais pavyktų derinti darbą ir mokslus, dirbti norėčiau ir toliau“, – teigė kaunietis.
Moksleivių tėvai baiminasi, kad vaikus apgaus
Vytautė Užaitė, Kauno miesto poliklinikos Jaunimo centro vadovė
„Mūsų centre jaunimas gauna įvairią – medikų, psichologų, socialinių darbuotojų pagalbą. Nuo šių metų teikiame naują paslaugą – darbą su jaunimu gatvėje. Darbuotojai lankosi Aleksoto, Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose esančiuose parkuose, sporto aikštynuose ir kitose vietose, kur mėgsta burtis jaunimas, su jais bendrauja, domisi, kuo jie užsiima, siūlo įvairios veiklos.
Vasarą per mėnesį darbuotojai pabendrauja su maždaug 200 gatvėje laisvalaikį leidžiančių jaunų žmonių. Vieniems jaunuoliams laisvu laiku rūpi daugiau sportuoti, kitiems pasinerti į įvairias subkultūras, nestinga ir tokių, kurie gatvėse ieško nelegalios veiklos, nes ką nors nugvelbę ar nuveikę nelegaliai jie taip užsidirba pinigų.
Vis dėlto dalis jaunų žmonių mūsų darbuotojų klausia ir apie tai, kaip jiems rasti darbo. Vieni sako, kad nesugeba parašyti savo gyvenimo aprašymo, kiti nežino, kur gali dirbti nepilnamečiai.
Taip pat neretai jaunuoliai sako, kad jie norėtų dirbti, bet tam nepritaria tėvai, nes jie bijo, kad vaikus darbdaviai gali apgauti, baiminasi, kas bus, jei darbo metu vaikas susižeis ar patirs kitokių nemalonumų. Tų, kurie vasarą leidžia gatvėse, tik nedidelė dalis domisi galimybėmis įsidarbinti.“
Vieniems stinga atsakomybės, kiti motyvuoti
Daiva Breivė, kavinės savininkė
„Mano kavinėje vasarą dirba tik jauni žmonės – moksleiviai ir studentai. Dalis jaunimo tikina, kad tikrai nori dirbti, jie būna apmokomi, sudaromos darbo sutartys, bet po kelių dienų darbe nepasirodo. Daliai jaunimo stinga atsakomybės.
Vis dėlto dalis jaunų žmonių yra labai motyvuoti ir atsakingi. Jie dirbti nori dėl įvairių priežasčių. Vieni siekia gyventi savarankiškai ir patys save išlaikyti, kiti nori įgyti patirties. Neretai jaunimas svajoja susitaupyti pinigų, dėl to dirba visą vasarą. Kai kurie turi konkretų tikslą užsidirbti tam tikrą sumą pinigų ir dirba tik tol, kol tai pasiekia.
Atsižvelgdami į įvairias aplinkybes, darbdaviai taip pat turi būti lankstūs, įsiklausyti į jaunimo poreikius. Dirbti vasarą nėra lengva, todėl jaunimui reikia padėti, patarti, kartais ir paguosti, o kartais ir sudrausminti.
Vis dėlto jaunimas sparčiai mokosi, dažniausiai yra labai entuziastingi ir dirba neraginami, pasiūlo naujovių. Tokie jauni žmonės yra puikūs darbuotojai.
Vasarą kavinėje dažniau nori dirbti moksleiviai, prasidėjus mokslo metams – studentai, kurie sugeba derinti ir studijas, ir darbą.“
Jaunuoliai dažniausiai ieško padavėjo darbo
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai
„Vasaros sezono metu nemažai jaunų žmonių ieško galimybės įsidarbinti ir laisvų darbo vietų nėra tiek, kad visi norintys galėtų įgyti naujų įgūdžių, gebėjimų ir patirties. Didesnė tikimybė, kad pasiūlymo įsidarbinti sulauks studentai ir pilnamečiai moksleiviai.
Darbo pasiūlymų galima rasti kavinių, mažmeninės prekybos sektoriuose, statybose, tačiau ir kai kurios gamybinės įmonės, logistikos sandėliai turi laikino darbo pasiūlymų vasaros sezonui. Gerokai sunkiau įsidarbinti nepilnamečiams, neturintiems 18 metų. Tačiau tiems, kurie veiklos ieško aktyviai, dažnai pavyksta jos rasti.
Kauno mieste šiuo metu Užimtumo tarnyboje įregistruota 814 mokinių. 23 darbdaviai skelbė laisvas darbo vietas moksleiviams ir 106 darbdaviai skelbė laisvas darbo vietas, skirtas studentams.
Darbdaviai, registruodami laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, gali nurodyti, kad į siūlomą darbo vietą jie įdarbintų studentą arba moksleivį. Tačiau jaunuoliai gali pretenduoti į visas paskelbtas darbo vietas, jei atitinka darbo vietai keliamus reikalavimus.
Vasaros laikotarpiu – nuo birželio 1 dienos įregistruotos 92 laisvos darbo vietos moksleiviams ir 547 laisvos darbo vietos studentams.
Moksleiviams daugiausia siūlomos laisvos darbo vietos: automobilio vairuotojo (30 vietų), mažmeninės prekybos įmonės pardavėjo (13 vietų), pagalbinio darbininko (9 vietos), apsaugos darbuotojo (8 vietos), pakuotojo (7 vietos).
Studentams – paslaugų (teikiamų pardavus prekę) konsultanto (57 darbo vietos), pagalbinio darbininko (56 vietos), automobilio vairuotojo (32 vietos), barmeno padavėjo (29 vietos), prekių priėmėjo (23 darbo vietos), pardavėjo kasininko (22 vietos). Kadangi darbuotojų poreikis šią vasarą yra išaugęs, dažniausiai darbdaviai priima jaunuolius klientų aptarnavimo srityje.
Tarp populiariausių profesijų galėtume įvardinti padavėjus, barmenus, pardavėjus, telefonu aptarnaujančius operatorius. Pasitaiko atvejų, kai besimokantys asmenys įsidarbina vasaros sezonui toje pačioje įmonėje, kurioje dirbo praėjusiais metais.
Daugiausia laisvų darbo vietų registruojama studentams ar niekur nesimokantiems jauniems žmonėms. Darbdaviai ieško galinčių dirbti visu etatu. Tačiau skelbimuose pastaruoju metu dažnai nurodoma, kad yra galimybė derinti darbą ir mokslus.
Šiais metais atsirado naujo pobūdžio darbų. Pavyzdžiui, viena bendrovė siūlo įsidarbinti interaktyvių žaidimų vedėjais. Tokio darbo grafikas yra ganėtinai lankstus, nereikalaujama turėti patirties ir jaunimui leidžiama pradėti kelią darbo rinkoje nuo įdomių bei kvalifikuoto pobūdžio pareigų.
Prasidėjus mokslo metams studentai dažnai naudojasi laikinojo darbo agentūrų paslaugomis. Tokie asmenys dirba įvairius nekvalifikuotus darbus savaitgaliais ar laisvu nuo studijų metu. Į Užimtumo tarnybą ne pirmą kartą kreipiasi įmonė, sudaranti sąlygas dirbti iš namų ir studijų metu puse ar visu etatu.
Taip pat dažnėja atvejų, kai jauni žmonės registruojasi BOLT arba WOLT platformose ir pradeda dirbti su individualios veiklos pažyma. Kadangi patys gali sudaryti savo darbo grafiką, išlieka galimybė dirbti ir studijų metu.“
