Štai kiek priruošė staigmenų už dyką – tereiks pasijudinti iš namų Toliau didės ir maitinimo, ir paslaugų kainos, bet didėja ir jų įvairovė

Viskas užkimšta iki sezono pabaigos, nakvynės kaina kaimo turizmo sodybose kyla ir kils. Tačiau svečiams net ir tylos nebeužtenka – jie ieško, ką pamatyti ir aplankyti.

G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak A.Vaitkuvienės, pandemija pakeitė įpročius – žmonės dažniausiai ilsisi poromis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak A.Vaitkuvienės, pandemija pakeitė įpročius – žmonės dažniausiai ilsisi poromis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ritinių bendruomenės moterys moko ir sviestą sumušti, ir suslėgti varškės sūrį. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Ritinių bendruomenės moterys moko ir sviestą sumušti, ir suslėgti varškės sūrį. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Ritinių bendruomenės moterys moko ir sviestą sumušti, ir suslėgti varškės sūrį. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Ritinių bendruomenės moterys moko ir sviestą sumušti, ir suslėgti varškės sūrį. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje „Gamtos girnos“ Renata kepa šakotį taip, kaip „tai darė senelis“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje „Gamtos girnos“ Renata kepa šakotį taip, kaip „tai darė senelis“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje „Gamtos girnos“ Renata kepa šakotį taip, kaip „tai darė senelis“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje „Gamtos girnos“ Renata kepa šakotį taip, kaip „tai darė senelis“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje „Gamtos girnos“ Renata kepa šakotį taip, kaip „tai darė senelis“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje „Gamtos girnos“ Renata kepa šakotį taip, kaip „tai darė senelis“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tradicinių amatų meistras G.Čekauskas pamoko, kaip skaldyti skiedras stogams dengti.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Obliai iš sovietmečio – su įspaustais Vyčio kryžiais.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Obliai iš sovietmečio – su įspaustais Vyčio kryžiais.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Černiausko muziejus, kuriame svarbiausi tie daiktai, kurie susiję su šeimos istorija.     <br>A.Srėbalienės nuotr.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį muziejus bus atviras visiems lankytojams.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį muziejus bus atviras visiems lankytojams.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ritinių bendruomenės moterys moko ir sviestą sumušti, ir suslėgti varškės sūrį. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Ritinių bendruomenės moterys moko ir sviestą sumušti, ir suslėgti varškės sūrį. <br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Srėbalienės nuotr.
A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Kupstienės sodybos „Gervių giesmė“ svečiai dažnai mėgsta vakaroti tipyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

Lrytas.lt

Aug 29, 2021, 1:00 PM, atnaujinta Aug 29, 2021, 2:15 PM

Kitokia ekonominė situacija, kitokios ir atostogos kaime. Šiemet jos ne tik brangesnės, bet ir ypatingesnės, – žmonės alksta gamtos. Ir už tai nepigiai sumoka.

Kaimo turizmas Lietuvoje yra brangokas sektorius. Lenkijoje jis gerokai pigesnis, tačiau tie, kurie joje lankėsi, žino, kad pigiai ir gerai nebūna, – sąlygos poilsiui ten taip pat prastesnės.

Lietuvoje sodybos investuoja į infrastruktūrą, todėl ir kainos nėra žemos. Kuo geresnė infrastruktūra, kuo daugiau sanitarinių mazgų, kuo mažesnis nusidėvėjimas, tuo geresnis sodybos įvertinimas. Jis žymimas gandriukais“, – paaiškino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

Pandemija keičia kainas

Šį sezoną nakvynė vienam žmogui sodyboje, turinčioje 1–2 gandriukų įvertinimą – dažniausiai tai daugiaviečiai kambariai, paprastą dieną kainuoja 8–15 eurų.

Sodybose, kurios prilygsta viešbučiams – kuriose yra atskiri kambariai svečiams, nakvynės kaina kyla nuo 25 iki 60 eurų žmogui. Atskirame namelyje ar dviviečiame kambaryje nakvynės kaina pasiekia 120 eurų ir daugiau.

„Kaimo turizmo sektorius negreit reaguoja į rinkos pokyčius.

Pernai visus mus buvo sukausčiusi baimė, ar klientai atvažiuos, nes 2020-ųjų pavasarį buvo masiškai atšaukiamos rezervacijos, reikėjo grąžinti jiems pinigus. Taigi praėjusį sezoną nakvynės ir maisto kainos pakilo tik dešimtadaliu.

Šiemet kainų augimas jau yra didesnis, o priežasčių tam – ne viena. Svarbiausia – katastrofiškai trūksta personalo“, – sakė A.Vaitkuvienė.

Anot jos, sodybos stengiasi priimti mažiau svečių, kad nesuprastėtų paslaugų kokybė, nes jose dirba tik patys šeimininkai. O tos, kurios išsaugojo darbuotojus, algas šiemet padidino trečdaliu.

„Prognozės? 30 procentų didės ir maitinimo, ir paslaugų kainos. Tai daryti verčia ne tiktai atlyginimų didinimas, bet ir smarkiai brangstanti elektra“, – sakė A.Vaitkuvienė.

Šį sezoną rasti vietų sodybose nebeįmanoma – savaitgaliais jos užimtos kone iki lapkričio mėnesio, paprastomis dienomis – iki ankstyvo rudens.

Kitoks svečių portretas

Sodybos, kurias iki pandemijos maitino vestuvės ir renginiai, užrakino sales ir ėmė statyti nedidelius namelius svečiams, kuriuose pakaktų vietos atostogaujančioms šeimoms ar poroms.

Pastarųjų ypač padaugėjo – žmonės nebevažiuoja ilsėtis į Turkiją, bet nuo civilizacijos bėga į gamtą. O ir joje nenustygsta vietoje – noriai išžvalgo vietines lankytinas vietas, apie kurias nėra informacijos internete, dairosi ir edukacijų.

Jie ieško ir instagraminių vietų – tų, kuriose gali gražiai nusifotografuoti, ir dalis sodybų jų jau paruošė.

Pasak A.Vaitkuvienės, svečiai sodybų savininkų dažnai klausinėja, kur galėtų nusipirkti pieno, agurkų ar medaus. Taigi šeimininkams tenka ieškoti kontaktų su ūkiais, kad galėtų pasiūlyti tai, ko svečiams reikia.

Įkūrė privatų muziejų

„Praradau šeimą. Būčiau ir pats išnykęs, jei ne pomėgis, į kurį laikausi įsikibęs“, – pratarė Šakių rajone, Lekėčiuose, privatų etnografijos muziejų įkūręs 50 metų Gintas Čekauskas.

Jis yra eigulys, tačiau grįžęs iš miškų jis pirmiau atsidaro ne namų, o dirbtuvės duris. O pastaruosius 12 metų – ir privataus muziejaus, kurį maždaug prieš 12 metų įkūrė su žmona Lina ir kuriame šiuo metu darbuojasi vienas.

Šią vasarą atleidus karantino varžtus viena po kitos į edukacijas Lekėčiuose atvyksta grupės keliauninkų ir joms, iš anksto susitarus, Gintas atranda laiko.

„Jie man – patys brangiausi, nes tai – artimųjų palikimas“, – vyras į rankas paėmė du lentoms obliuoti skirtus oblius. Ant vieno išraižyta data – 1949-ieji, ant kito – 1956-ieji, ir ant abiejų įspausti metaliniai Vyčio kryžiai – Lietuvos valstybingumo ženklai.

Taigi juos pasigaminęs meistras nepabūgo to padaryti net sovietmečiu.

Kolekcionuoja oblius

G.Čekauskas – sertifikatą turintis tradicinių amatų meistras. Iš drebulės jis drožia malksnas – skiedras stogams dengti, o muziejaus kieme ir kitiems parodo, kaip visa tai daroma.

O savo muziejuje didžiausią dėmesį jis sutelkęs į medžio apdirbimo įrankius – būtent nuo senelio meistrystės išlikusių oblių buvo pradėta kaupti kolekcija. Dabar joje per 600 oblių. Tad ar prieš padėdamas naują eksponatą į lentyną Gintas jį iš bando?

„Dažniausiai jiems trūksta kokių nors detalių. Neremontuoju jų, bet prieš padėdamas į lentyną stropiai nuvaliau“, – atsakė vyras. Pats seniausias oblius muziejuje – 1838 metų gamybos. O mėgstamiausias? „Senelio pagamintas 1971-aisiais – tada, kai gimiau“, – patikino vyras.

Atvers duris svečiams

G.Čekausko muziejus yra viena tų lankytinų vietų, kurios bus atvertos rugsėjį, per rugsėjo 3–5 dienomis rengiamas „Atviras dienas kaime“. Akcijoje, skirtoje kaime teikiamoms paslaugoms, užaugintiems ir pagamintiems produktams populiarinti, dalyvaus 55 sodybos ir ūkiai.

Ši akcija penktąkart subūrė sodybas, ūkius, muziejus, dvarus, bendruomenių centrus ir kitus įdomius objektus, kai jie atveria savo duris lankytojams ir siūlo ypatingas paslaugas ir pramogas kaime.

Šakių rajone akcijoje dalyvauja ir sodyba „Gervių giesmė“, ir „Gamtos girnos“, ir Ritinių bendruomenės centro Sūrio namai.

„Pandemija ir mus buvo sustabdžiusi – edukacijos buvo nutrūkusios. Situacija vėl keičiasi, bet kol kas labai laukiame svečių“, – pratarė Elena Kavaliauskienė. Bendruomenės žmonės laiko šiek tiek karvių. Tai – vienintelė galimybė nenutraukti veiklos: priraugti naminio pieno ir parodyti, kaip zanavykai gamina saldžius sūrius ir muša sviestą.

„Gervių giesmės“ savininkės Gretos Kupstienės šeima dėl karantino pirmą kartą peržiemojo kaime. Ir vos tik jis baigėsi, atnaujino edukacinę veiklą. Šioje sodyboje šeimininkai rengia įvairių edukacijų – pamoko, kaip senoviškai skalbti ir lyginti drabužius, verpti, siuvinėti kryželiu, vyti juostas.

Greta yra prisiuvusi daugybę baltiškų drabužių, todėl svečiams suteikia galimybę jais apsirengti. Šeimininkas moko senovinių ugnies skėlimo būdų ir kaip rašyti žąsies plunksna.

Šioje sodyboje yra pastatytas tipis – jurta, kurioje Greta grodama gitara pamoko sutartinių, seka pasakojimus ir net pagroja skambančiais puodais.

Dar viena išskirtinė vieta Šakių rajone – „Gamtos girnos“, sodyba, kurioje Renata Reklaitytė yra parengusi tris šakočių kepimo malkomis kūrenamoje krosnyje edukacijos programas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.