Monikos Navickienės teigimu, didinti MMA iki 703 buvo siūloma remiantis pavasario ekonomikos prognozėmis, tačiau jas atnaujinus matomos galimybės MMA didinti sparčiau.
„Pagal atnaujintas birželio mėnesio prognozes ir vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijas, apskritai ekonomikos situaciją, dydis turėtų būti didesnis, jis būtų pakeliamas ir kurtų didesnę vertę mažus atlyginimus uždirbantiems asmenims, didintų darbo užmokestį. Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, kurie uždirba iki 1000 eurų“, – spaudos konferencijoje sakė M.Navickienė.
Pasak jos, siūlymą penktadienį planuojama aptarti Trišalėje taryboje, tačiau M.Navickienė neatmeta, kad visiems priimtino sprendimo pasiekti nepavyks.
„Trišalėje taryboje nebuvo sutarta ir dėl 703 eurų, dėl to manau, yra tikimybė, kad sutarimo pasiekti Trišalėje taryboje nepavyks, to atvejį sprendimą priimtų Vyriausybė artimiausiu metu“, – sakė ministrė.
Tačiau M.Navickienė pabrėžė, kad Trišalėje taryboje vykstančios diskusijos yra svarbios ir Vyriausybė priims sprendimą išgirdusi visus argumentus.
„Tikiu Trišalės tarybos formatu. Nepaisant to, kad kartais susitariame nesutarti, bet Vyriausybė priima sprendimą išgirdusi visus argumentus. Jei tikrai pasigirsta labai svarių argumentų, mes toliau tęsiame diskusijas“, – sakė M.Navickienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog didinti MMA iki 730 eurų leidžia ir ankstesnė patirtis.
„Remiamės skaičiavimais kurie buvo atlikti ir 2016 metais pakėlus MMA gana ženkliai – 16,8 proc. – tai neturėjo jokios neigiamos įtakos ekonomikai, bendrasis vidaus produktas toliau augo, nedarbo rodikliai nuosekliai mažėjo, užimtųjų skaičius augo 2 proc., o valdžios sektoriaus finansai buvo pertekliniai ir tokie išliko iki pat 2019 metų“, – sakė M.Navickienė.
Be to, ji pažymi, kad tai pasitarnautų ir kaip priemonė mažinti nedarbą bei šešėlį valstybėje. „Tikslas, kurį pasieks didesnė minimali alga, tai yra didesnis pinigų kiekis žmogaus, kuris uždirba mažiausią atlyginimą. Bus mažiau paskatų ir motyvacijos nedirbti.
Mes dabar kartais girdime, kad minimali mėnesinė alga nuo išmokų krepšelio, kokį gauna nedirbantys ar pasirenkantys nedirbančio kelią žmonės, mažai kuo skiriasi. Kuo mes didinsime tą atotrūkį, tuo didės motyvacija dirbti skaidriai – ne šešėlyje ir uždirbti normalias pajamas“, – pridūrė ji.
Jai antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„MMA yra vienas iš efektyviausių instrumentų, kaip paskatinti žmones grįžti į darbo rinką ir motyvuoti tuos žmones, kurie dirbti nenori. Pagal Lietuvos banko prognozes, kažkokių didelių pakitimų ekonomikai neturėtų būti, stabilumui jokio poveikio nėra“, – teigė ministrė.
Finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų.
G.Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.
„Objektyvių priežasčių, kodėl reikėtų nesilaikyti formulės pagal augantį darbo užmokestį, aš asmeniškai nematau“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė G.Skaistė.
„Išties, jeigu matydami augantį VDU nekeistume MMA, tai pajamų nelygybė tik augtų ir tai nėra tai, ko norėtųsi su šia Vyriausybe“, – pabrėžė ministrė.
Jos teigimu, MMA didinimas yra vienas efektyviausių būdų paskatinti žmones grįžti į darbo rinką.
„MMA yra vienas iš efektyviausių instrumentų, kaip žmones apskritai paskatinti grįžti į darbo rinką ir motyvuoti dirbti tuos, kurie dirbi nenori“, – teigė G.Skaistė.
Anot ministrės, skaičiuojama, kad spartesnis MMA didinimas neturės jokio poveikio šalies finansų stabilumui.
„Skaičiavome poveikį viešiesiems finansams, kadangi dalis žmonių, gaunančių MMA, dirba ir viešajame sektoriuje, taip pat tai turės poveikį biudžetininkų atlyginimams, nes norint išlaikyti atotrūkį nuo MMA, reikės didinti ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį“, – teigė G.Skaistė.
„Iš principo šis poveikis viešojo sektoriaus finansams yra neutralus, kadangi didesnės išlaidos yra valstybės biudžete, bet gaunamos papildomos pajamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir į „Sodros“ biudžetą“, – sakė ji.
Profsąjungos norėtų, kad MMA didėtų dar labiau – iki 750 eurų, tačiau G.Skaistė pabrėžė, kad toks prieaugis jau turėtų reikšmingą poveikį viešiesiems finansams.
Atsakydama į darbdavių nuogąstavimus, jog MMA kils sparčiau nei darbo našumas, ji atkreipė dėmesį, kad jo augimo prognozes Finansų ministerija taip pat yra pagerinusi.
Profsąjungų atstovai sveikina Vyriausybės siūlymą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų. Tačiau M.Navickienės teigimu, 730 eurų MMA dydis yra apskaičiuotas pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę ir yra objektyvus.
Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
