Negana to, sostinėje veikiančios atviros platformos „Intelligent Energy Lab“ veiklą koordinuoja Vilniaus šilumos tinklai, o to hakatono metu kūrybines pajėgas suvienys centralizuoto šildymo, vėsinimo įmonių atstovai, startuoliai, mokslininkai, tyrėjai, inžinieriai ir IT produktų kūrėjai. Beje, hakatono nugalėtojams atiteks 200 tūkst. eurų vertės prizas – žemės sklypas inovacijų pramonės parke.
Bet sugrįžkime į tikrovę, nes iš visų dviejų pastraipų aukščiau tikroviškas tėra žemės sklypas, kuris bus padovanotas pribloškiančią idėją, kaip stiprinti žaliąją energetiką, pasiūliusiems autoriams.
O iš padebesių grimztant į tikrovę atsiveria nykus vaizdas: sostinėje, kuriai šilumą tiekia tie patys hakatonus rengiantys Vilniaus šilumos tinklai, šildymas brangsta beveik 50 proc., dėl rangovo iš Lenkijos bankroto stringa šiukšles deginsiančios kogeneracinės jėgainės statybos, biokurui skirtas katilas joje bus įdiegtas gal tik kitąmet, o gal ir dar vėliau.
Taigi Vilnius šį šildymo sezoną tarp didžiųjų miestų bus kainų lyderis, nes sostinė suvartos daugiausiai dujų ir mažiausiai biokuro.
Kodėl vilniečiai tyli, nors anksčiau triukšmaudavo, kai šildymas per sezoną pabrangdavo vos 5–10 proc.? Buvęs meras A.Zuokas paaiškino taip: triukšmą keldavo konservatoriai, o dabar Vilniuje jie yra tarp valdančiųjų, todėl belieka prikirptiems sėdėti.
Buvusį sostinės vadovą reikėtų papildyti. Eilinių vilniečių balsai ištirpsta svaičiojimuose apie būtinybę plėtoti tvarios energetikos inovacijas, didelės vertės energetikos inžinerijos sprendimų siūlymuose ir panašiose padebesių idėjose.
Tuo metu Vilnius, rengiantis konferencijas, hakatonus apie žaliosios energetikos plėtojimą, nesugeba užkurti biokuro katilo, kai kiti miestai tai jau seniai padarę.