Sustabdyti infliacijos neįmanoma
„Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad euro zona susiduria su aukščiausia per paskutinį dešimtmetį infliacija, o tai kelia įtampą ir priimantiems sprendimus dėl pinigų politikos. JAV situacija tokia pati: infliacija pasiekė beveik 5 proc. – aukščiausią lygį per 13-14 metų.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka portalui lrytas.lt sakė, kad tokią didelę infliaciją Lietuvoje lėmė stipriai pasaulinėse rinkose pabrangę energijos ištekliai ir žaliavos bei dėl pandemijos stringantis jų tiekimas.
„Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira. Kadangi ji žaliavas, energetinius išteklius perka pasaulinėse rinkose, tai negali jų pirkti pigiau, jeigu ten išaugo dujų, naftos kainos“, – aiškino jis.
Nors kai kurias kainas, kurias nustato valstybė, galima šiek tiek paveikti – pavyzdžiui, Vyriausybė gali nesutikti, kad būtų didinama elektros energijos kaina – tačiau tai nėra taip paprasta.
„Jeigu elektros energija iš dalies gaminama iš dujų ar mazuto, o jų kainos tarptautinėje rinkoje auga, gaminanti elektros arba šilumos energiją įmonė, gaudama mažus pinigus už paslaugas, nepajėgs nupirkti žaliavų, taigi, dirbs nuostolingai ir galiausiai bankrutuos.
Todėl ir kitas reguliuojamas kainas Vyriausybė gali nustatyti tik tam tikrose ribose – pavyzdžiui, kad įmonių pelnai kurį laiką būtų mažesni. Bet jau tada tos įmonės neturės iš ko atnaujinti infrastruktūros, plėstis“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Jam antrino ir finansų analitikas Marius Dubnikovas. Anot jo, pirmiausia infliacija auga dėl kylančių kuro kainų, antra – dėl Lietuvos konflikto su Kinija, kurio pasekmės ateityje bus dar labiau aukštyn kopiančios kainos.
„Tiesioginių santykių nutraukimas gali būti labai jautrus – iš Kinijos nebegausime kai kurių komponentų ir prekių, tad teks jas įsigyti per tarpininkus, dėl ko kainos didės. O gali būti, kad kai kurių prekių apskritai negausime“, – portalui lrytas.lt kalbėjo M.Dubnikovas.
Jo teigimu, Lietuvoje kainų augimo sustabdyti jokiomis priemonėmis ir jokiais Vyriausybės sprendimais neįmanoma. „Visgi gaudami didesnes pajamas žmonės nori už prekes mokėti daugiau, todėl kažkokių priemonių ne tik nėra, bet ir negali būti“, – įsitikinęs finansų analitikas.
R.Lazutka taip pat pastebi, kad infliacijai įtakos turėjo ir tai, kad dauguma valstybių leido papildomus pinigus skatindamos ekonomiką ir taip siekdamos išvengti nuosmukio. „Buvo pagaminama mažiau, tačiau pinigų išleidžiama daugiau. O kadangi prekių sumažėjo, pakilo kainos“, – kalbėjo jis.
Lietuva, pasak profesoriaus, išleidžiamų pinigų kiekio paveikti taip pat negali, kadangi neturi savo valiutos, o eurų kiekį reguliuoja Europos Centrinis Bankas (ECB). „Lietuvos banko valdybos pirmininkas gali pareikšti savo nuomonę ECB, bet jis tėra vienas iš nedaugelio. Juo labiau, kad yra daugiau šalių, kurių įtaka didesnė“, – pasakojo R.Lazutka.
Gaunantiems mažas pajamas bus sunku
Tačiau, jei kainos visai neaugtų, tai rodytų ekonomikos sulėtėjimą, nuosmukį. Nors infliacija vartotojams nėra blogai, dėstė R.Lazutka, mat leidžia kilti atlyginimams – brangiau parduodanti prekes įmonė gauna daugiau pajamų, todėl savo darbuotojams gali didinti algas. Ir nieko baisaus, jei algos kyla sparčiau už kainas, tačiau kai kurių žmonių pajamos neauga, taip pat blogai gaunantiems socialines išmokas, kurios didinamos lėčiau, negu kyla kainos.
„Algos didėja netolygiai: vieniems auga sparčiau, kitiems – ne. Todėl vieniems 5 proc. infliacija nieko nereiškia, o tiems, kurie gyvena nuo algos iki algos ir vos viskam užtenka, blogai. Praeitais metais tų žmonių, kurie gauna aukščiausius atlyginimus, algos didėjo vidutiniškai 20 proc., gaunančius vidutinius atlyginimus – 10 proc., o tų, kurie gauna mažiausius atlyginimus, algos nepadidėjo“, – pateikė statistikos jis.
Taikytis prie infliacijos, paskirstyti jos naštą kuo tolygiau, ekonomisto teigimu, yra valstybės pareiga, tam ji turinti ir galimybes. „Gerai, kad sparčiau didinama minimali alga – tai reakcija į kainų augimą. Valstybė taip pat gali reguliuoti socialines išmokas, valstybės sektoriaus darbuotojų algas ir taip tolygiau pritaikyti žmonių pajamas prie infliacijos – kad nebūtų taip, jog kainos kyla dėl tų, kurie uždirba daug daugiau“, – atkreipė dėmesį R.Lazutka.
Tuo tarpu M.Dubnikovas mano, kad šiais metais didelio poveikio eiliniams vartotojams neturėtų būti. „Reikia suprasti, kad palyginamoji bazė praeitais metais buvo labai žema. Anuomet buvome labai išsigandę viruso ir dėl to kainos buvo žemos – todėl šįmet jos pakilo labiau. Tai yra tiesiog pandemijos kaina.
Bet kokiu atveju šis beveik 5 proc. infliacijos augimas yra kompensuojamas didesniais atlyginimais – paskutinius 2 metus jie augo 10 proc., tikėtina, kad kitais metais augs 6-7 proc. Tai aplenkia kainų augimą“, – aiškino jis.
Jam antrino ir J.Rojaka, pridūrusi, kad Lietuvoje geriau nei kai kuriose kitose ES valstybėse, kur infliacija taip pat siekia apie 5 proc., tačiau atlyginimai auga mažiau.
Augs iki metų pabaigos
Finansų analitiko manymu, tikėtina, kad infliacija augs iki pat metų pabaigos, kurių gale galime pamatyti 6 proc., galbūt net ir daugiau. Visgi didesnė problema būtų, jeigu kainos augtų ir kitais metais.
„Paprastai 5 proc. infliacijos augimas laikomas dideliu, todėl kitąmet norėtųsi, kad kainų augimas sustotų, jau būtų „sveikas“ – apie 3 proc. Bet jeigu vėl matysime 5-6 proc. augimą, tai sukels nemažai įtampų, nes visuomenei jau imtų jaustis“, – tikino M.Dubnikovas.
Taip pat jis interviu „Žinių radijui“ metu įžvelgė ir kitą problemą: gali būti, kad pripratę prie dideliais tempais pastaruosius metus augančių algų žmonės įsuks vartojimo spiralę, kol vieną dieną pamatys, kad atlyginimų augimas prislopo, jie nebedidėja tuos 10 proc., kaip buvo įprasta.
Turto valdymo įmonės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos stuburas yra eksportas, kuris per pandemiją pademonstravo ypatingą šuolį. „Kuo daugiau eksportuojame, išlaikome konkurencingumą, tuo daugiau iš išorės įliejame pinigų į ekonomiką ir esame turtingesni, lyginant su kitomis šalimis.
Tačiau mūsų eksporto konkurencingumas, kylant darbo kaštams, pakimba ant plauko: gaminti tą patį produktą, kai kaštų spaudimas – kitaip sakant, algos darbuotojams – vis didėja, tampa nelengva. Verslininkams tada lieka rinktis automatizaciją, pakeisti darbuotojus robotais. Jeigu ir toliau tęsis toks spartus atlyginimų augimas, įmonės gali imti į tai investuoti“, – įspėjo ji.
O štai R.Lazutka nieko prognozuoti nesiryžo: esą neįmanoma numatyti veiksnių, kurie infliacijai darys poveikį, taip pat neaišku, į kurią pusę pasuks ateinanti pandemijos banga.
„Pasižiūrėkime, kokios buvo prognozės anksčiau: kai prasidėjo pandemija, Lietuvos bankas prognozavo, kad ekonomika gali smukti nuo 2 iki 20 proc., o ji smuko tik 0,8 proc. – net tokiame plačiame prognozės intervale neišeina pataikyti!
Geriau tiesiog ruoštis, kad tas kainų didėjimas nebūtų skausmingas: reikia stengtis ieškoti darbų, kur algos kyla, papildomų darbų, daryti karjerą. Prisitaikyti prie infliacijos galima didesnėmis pajamomis“, – patarė jis.
