Virtuvės šefas Romas gyvena pagal zero waste, arba jokių atliekų, filosofiją. Tai reiškia, kad virtuvėje visą turimą maistą jis stengiasi suvartoti. R.Giriūnas, kalbėdamas su „Lietuvos ryto“ televizija svarstė, kad tokiam gyvenimo būdui daugiausia įtakos jam davė auklėjimas.
„Mano senelis, amžiną jam atilsį, pragyveno du pasaulinius karus. Visada, kai aš maivydavausi prie stalo, jis sakydavo: „Vieną dieną mėtysi maistą, kitą dieną neturėsi ką valgyt“. Esu kažkada ir į vazoną gėlių šaltienos gabalą įmetęs, kad nereikėtų valgyti“, – pasakojo virtuvės šefas.
Anot Romo, pasirinkusieji tokį gyvenimo būdą kaip jo laimi dvejopai – ne tik skatina ekologiją, bet ir nemažai sutaupo maistui.
„Pinigų, be abejo, susitaupo, ypač jei viską gaminiesi pats, jei perki sezoniškas prekes“, – patarė R.Giriūnas.
Virtuvės šefas dalijasi ypatingu sultinio receptu.
„Tai, ką pačiupau po ranka, visada turiu šaldiklyje: daržovių likučių nuopjovas, krapų, petražolių kotus, cukinijų, baklažanų galus... Kai jau prirenkamas pilnas konteineris, atsišildžius galima išsivirti puikų sultinį“, – pasiūlė R.Giriūnas.
Tvaraus gyvenimo aktyvistė Justina ragina nereikalingu maistu keistis „Facebook“ grupės maisto atiduotuvėje. Merginos iniciatyva sulaukė netikėto populiarumo – prisijungė virš 10 tūkstančių žmonių.
„Jeigu šaldytuve ar spintelėse pasidarėte reviziją ir pamatėte, kad turite atliekamo maisto, kurio nebeįveiksite, bet ir gaila išmesti, galima patikrinti, ar maistas tinkamas vartoti. Tada trumpai aprašyti, nufotografuoti ir įkelti į bendrą maisto atiduotuvės grupės srautą“, – ragino maisto atiduotuvės įkūrėja Justina Janovičiūtė.
Didžiausi nesuvartojamo maisto kiekiai susidaro prekybos centruose. „Iki“ atstovė Vaida Budrienė teigia, kad neparduoto maisto stengiamasi neišmesti – visos prekės atiduodamos. Pernai „Maisto bankui“ atidavė apie 3,5 mln. kg maisto.
„Vis dėlto yra tradicija maistą kaupti geresniems laikams. Turbūt tai atėję nuo senų laikų ir tą galima įveikti tik švietimu ir mokymu“, – svarstė V.Budrienė.
Pasak labdaros fondo maisto banko direktoriaus, vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus iššvaisto apie 60 kg maisto.
„Pirmas žingsnis kovojant su maisto švaistymu – planuoti apsipirkimus. Taip pat – planuoti pagaminamą maistą. Reiktų žinoti, kad maistą galima šaldyti. Dar vienas labai praktinis patarimas būtų vis dėlto suprasti skirtumą tarp „Geriausias iki“ ir „Galioja iki“ užrašų ant produkto“, – komentavo „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
Maisto švaistymas – pasaulinė problema. Maždaug trečdalis viso pagaminto maisto yra nesuvartojama.
