Infliacija rodo nasrus: brangsta net vanduo, ragina ruoštis ir dar didesniam paslaugų kainų kilimui (347)

Už tuos pačius 50 eurų parduotuvėje galime nusipirkti vis mažiau ir namo grįžtame su vis kuklesniu prekių krepšeliu. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau perkopė 5 proc. metinės infliacijos, rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus. Tačiau „Žinių radijo“ laidoje „Verslo puslas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas patikino, jog infliacijos skaičius metų pabaigoje gali pakilti dar bent vienu procentiniu punktu. Tad maistui, gėrimams ir buities prekėms teks ir toliau kloti vis didesnę sumą pinigų.

Už tuos pačius 50 eurų parduotuvėje galime nusipirkti vis mažiau ir namo grįžtame su vis kuklesniu prekių krepšeliu.<br>Lrytas.lt koliažas.
Už tuos pačius 50 eurų parduotuvėje galime nusipirkti vis mažiau ir namo grįžtame su vis kuklesniu prekių krepšeliu.<br>Lrytas.lt koliažas.
90 proc. žaliavų ir prekių pasaulyje yra pervežamos laivais, o tik vėliau sausumos ar oro transportu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
90 proc. žaliavų ir prekių pasaulyje yra pervežamos laivais, o tik vėliau sausumos ar oro transportu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paslaugos brango ir ateityje dar tikrai brangs.<br>T.Bauro nuotr.
Paslaugos brango ir ateityje dar tikrai brangs.<br>T.Bauro nuotr.
Paslaugos brango ir ateityje dar tikrai brangs.<br>T.Bauro nuotr.
Paslaugos brango ir ateityje dar tikrai brangs.<br>T.Bauro nuotr.
„Alaus bokalas vienareikšmiškai brangs, nors jis ir dabar pakankamai brangus“, – nukirto ekonomistas.<br>M.Patašius
„Alaus bokalas vienareikšmiškai brangs, nors jis ir dabar pakankamai brangus“, – nukirto ekonomistas.<br>M.Patašius
Medienos kainos jau spėjo nukristi ir yra 40 proc. mažesnės nei šių metų pradžioje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medienos kainos jau spėjo nukristi ir yra 40 proc. mažesnės nei šių metų pradžioje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Benzinas pabrango apie 40 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Benzinas pabrango apie 40 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 5:57 AM, atnaujinta Sep 14, 2021, 5:57 AM

Pandemija sukėlė du efektus

Anot M.Dubnikovo, pandemija sukėlė du efektus. Pirmasis pasireiškė 2020 m. pavasarį, kada pasaulis tik pažindinosi ir bandė išmokti gyventi su koronavirusu. Visi buvo išsigandę ir tie, kurie galėjo nieko nepirkti ir negaminti, tą ir darė. Tad kainos stipriai sumažėjo, o prie jų spėjome ir priprasti.

Tačiau pandemija sukėlė ir antrą efektą – nuslopus baimėms ir visiems atsidarius ėmė reikėti medžiagų produktų gamybai, juk reikėjo ir parduoti, ir pirkti.

„Todėl susidarė vadinamieji butelio kakteliai, pro kuriuos nebegalėjo prasmukti toks didelis prekių kiekis. Esant trūkumui praktiškai visų žaliavų kainos šoko į viršų.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais nuvažiavę į degalinę džiaugdavomės, kad eurų ir litrų skaičiai skiriasi, vadinasi, eurų skaitliukas sukosi lėčiau. Beveik metus gyvenome su tokiomis kainomis, o dabar degalai kainuoja daugiau nei 1,4 euro, benzinas pabrango 40 proc.“ – sakė ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad 90 proc. žaliavų ir prekių pasaulyje yra pervežamos laivais, o tik vėliau sausumos ar oro transportu. Pervežimo kainos taip pat pakilo, ypač laivais – sumos padidėjo keliais ar net dešimtimis kartų.

„Pabrango žaliavos, pervežimas, už turimą kainą pagaminti prekių tapo nebeįmanoma, tad visame pasaulyje infliacija pradėjo rodyti savo nasrus“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vario kainas verta stebėti reguliariai, nes jos parodo, kokį ciklą tuo metu išgyvena pasaulio ekonomika.

„Varis yra indikatyvus, nes pusę pasaulyje išgaunamo vario sunaudoja Kinija. Ji paima varį ir iš jo gamina produktus, kuriuos parduoda JAV ar Europos Sąjungai. Jeigu amerikiečiai perka ir vartoja, kinai gamina, jei jie gamina, varis brangsta. Tai rodo, kad pasaulio ekonominiai ratai sukasi“, – paaiškino ekonomistas.

Brangsta ne tik alus, bet ir vanduo

Šiemet brango kviečiai, soja, salyklas, ryžiai. Taip pat ir nafta, metalai, mediena. Tiesa, medienos kainos jau spėjo ir nukristi.

„Šios vasaros pabaigoje kaina nusileido ir dabar ji yra 40 proc. mažesnė nei šių metų pradžioje. Tad tie, kurie stato namus ir jiems reikia medienos, iš tiekėjų tikrai gali prašyti mažesnės kainos, nei kuri buvo prieš kelis mėnesius“, – patarė M.Dubnikovas.

Brangsta net vanduo. „Žmonės gyvena pakankamai gerai, tad vanduo brangsta, nes žmogus galbūt nori nusipirkti ne paprasto, bet iš ledo ištirpinto ar kaip nors kitaip apdoroto vandens, esančio gražesniame butelyje. Tad paklausa auga, kaina irgi“, – kalbėjo pašnekovas.

„Alaus bokalas vienareikšmiškai brangs, nors jis ir dabar pakankamai brangus“, – nukirto ekonomistas. Pasak jo, suma augs dėl grūdinės kultūros, įpakavimo, plastiko, kuris susijęs su naftos kainomis, ir stiklo kainų augimo.

Antra priežastis, kodėl alaus bokalas brangs – augantys atlyginimai. Trečia – akcizų didinimas. Yra ir dar viena priežastis.

„Spalį turėtume gauti paketą mokestinių pasiūlymų, kuriuose gali būti ir darbo santykio apmokestinimo keitimas. Labai tikėtina, atsižvelgiant į biudžetą, kad didelė dalis pasiūlymų bus nukreipti į mokesčių didinimą“, – įvardijo dar vieną priežastį jis.

Pasak M.Dubnikovo, peržengus 5 proc. infliaciją paprastas žmogus pradeda iš tiesų jausti pabrangimą.

„Jeigu infliacija būna 2–3 proc., pasikeičia tik cento dalelė, žmogus to nejaučia. Bet 5 proc. veikia žmogaus sąmonę, jis pradeda pastebėti, kad ta pati prekė, kurią žmogus visada pirko, yra pabrangusi“, – pasakojo jis.

Iki šiol ekonomistai manė, kad toks pabrangimas – tik vienkartinis, iššauktas pandemijos: žmonės pradėjo smarkiai vartoti, todėl kainos pakilo. Tačiau dabar nuomonė keičiasi, nes žaliavos, darbo santykiai brangs ir kitais metais, o mokesčių ir akcizų didinimas – neišvengiamas.

Teks negailėti ir grožio paslaugoms

Produkcijos kainos turi ribas, nes veikia tarptautinė konkurencija, tad sumos negali augti iki begalinių skaičių. Tačiau, anot M.Dubnikovo, paslaugos brango ir ateityje dar tikrai brangs, nes Lietuva vejasi Vakarų Europą, kurioje paslaugų kainos yra daug aukštesnės, o rankų darbas bet kokiu atveju kuo toliau, tuo labiau brangs.

„Ne veltui lietuvaičiai, gyvenantys užsienyje, grįžta grožio procedūrų atlikti į Lietuvą, nes čia paslaugos vis dar yra pigesnės. Bet taip bus ne visada.

Mūsų gyvenimo kokybė auga, tad natūralu, kad odontologas taip pat nori gauti didesnes pajamas. Tos paslaugos brangs ateityje ir, manau, brangs sparčiau negu prekės“, – svarstė ekonomistas.

Jis ramino, kad gyventojai kol kas ir prekes, ir paslaugas įpirks, nes infliacija siekia 5 proc., tačiau atlyginimai auga apie 10 proc., o minimalūs atlyginimai – net 14 proc. „Vadinasi, vartotojas gali įveikti tą kainų augimą ir jam net šiek tiek pinigų lieka“, – sakė jis.

M.Dubnikovas spėjo, jog šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje sieks 6–7 proc.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.