– Artėja spalis, daugelis jo laukia su nerimu. Jis atneš Finansų ministerijos pasiūlymus dėl naujų mokesčių pakeitimų. Ko galime tikėtis?
– Galima tikėtis visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris gali atsirasti praktiškai visiems su tam tikromis išlygomis. Taip pat bus taršos mokesčio pakeitimai – čia taisoma padaryta klaida, nes šis mokestis yra netaiklus ir nesistemingas. Įdomiau bus su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD). Manau, kad bus pasiūlymų artinti NPD prie minimalios mėnesio algos (MMA), tad kaip ir didėtų mažas pajamas gaunančių žmonių pajamos.
Bet taip pat reikia suprasti, kad visa tai reikės finansuoti ir balansuoti – greičiausiai arba reikės naujų mokesčių, arba nukirpti tam tikras lengvatas. Todėl NPD gali būti taikomas mažesne apimtimi gaunantiems vidutinį arba didesnį atlyginimą žmonėms. Tai reiškia, kad dažniausiai tokius atlyginimus gaunančių jaunų šeimų pajamos tokiu atveju netgi sumažėtų.
– „Žinių radijuje“ tikinote, jog infliacijos skaičius metų pabaigoje gali pakilti bent vienu procentiniu punktu. Vertinant ekonominę situaciją: ar tai būtų labai daug ar labai mažai? Ir kokios įtakos tai turėtų gyventojams?
– Atsirastų pojūtis, kad prekės brangsta. Iki šiol žmonės daugiau mažiau tik intuityviai jausdavo, kad kainos didėja, dar būdavo įvairių mitų, kad niekas nepinga. Teoriškai sakoma, kad žmonės nuo 5 proc. jau realiai pradeda jausti infliaciją. Metų pabaigoje infliacija greičiausiai gali būti tarp 6-7 proc. ir tai nedžiugina, nes žmonės jau stipriai pradės jausti, kad tos prekės, kurias jie įpratę pirkti, pabrango ir jau reikia mažinti krepšelį.
– Ne vienas mano, kad ekonominius šuolius, prekių, paslaugų, žaliavų pabrangimus iš dalies lėmė ir pandemija. Jūsų nuomone, kiek ta pandemija tiksliai viską pakeitė?
– Ji lėmė labai daug. Mes metus gyvenome gana pigiai, visko bijodami – mažiau vartojome, mažiau kažką veikėme. Taip buvo visame pasaulyje. Todėl kainos išliko žemos – net dujų ir naftos.
Šių metų pavasarį, kai ėmėme gyventi šiek tiek įprastesnį gyvenimą, kainos stipriai pašoko, nes paklausa pašoko, o jos nebuvo įmanoma užtikrinti. Nes, pavyzdžiui, pervežimai laivais iš Kinijos į Europą pabrango 10 kartų, todėl kainos laikinai pašoko.
Ekonomistai tikėjosi, kad toks kainų judėjimas bus laikinas – tol, kol yra perteklinė paklausa. Buvo tikėtasi, kad viskas susinormalizuos ir grįš atgal. Bet, pasirodo, per tą laiką kainos sustiprėjo – tiek paslaugų, tiek prekių – ir ta infliacija panašu, kad nesitrauks ir gali išlikti ir 1,5, ir 2 metus, o kainų augimas tampa gana nuoseklus.
Lietuvoje turime išskirtinę situaciją – per pandemiją ekonomiškai per daug nenukentėjome, išskyrus kelis sektorius. Startuojame iš gana aukštos pozicijos, bet lygiai taip pat ir toliau kaitiname savo ekonomiką, todėl tas kainų augimas Lietuvoje gali būti net spartesnis, netgi išsivysčiusiose valstybėse.
– Kokios prekės, paslaugos ar žaliavos Lietuvoje pastaruoju metu brango sparčiausiai, o kurios, priešingai, atpigo labiausiai?
– Visi, kas vykdė statybas, pastebėjo pabrangusius metalus, energetinius išteklius. Gyventojams 50 proc. pabrango elektra, dujos. Bet lietuviams dar pasisekė, kad dujų kainos peržiūra buvo vykdoma vasaros metu, nes, jei tai būtų daroma šiandien, jų kaina turėtų dar mažiausiai 30 proc. pasistiebti nuo esamo lygio.
Įdomiausias pokytis įvyko su statybine mediena: ji nuo metų pradžios iki vasaros buvo pabrangusi kartais, vėliau atpigo 3 kartus. Nuo metų pradžios dabar mediena biržoje yra atpigusi apie 40 proc. Nenustebčiau, jei Lietuvoje tie, kas dar nestebi biržų, tikėtųsi už dabar turimą medieną gauti didesnę kainą, bet tiems, kurie ką nors stato, linkėčiau palaukti, nes tikrai bus dar mažesnių kainų.
– Ką reikštų prezidento pasiūlymas didinti NPD mažesnes pajamas gaunantiems asmenims? Kokią kainą dėl to turėtume sumokėti?
– Prezidento siūlymai yra nuoseklūs. Jis laikosi nuomonės, kad reikia didinti mažas pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią. Prezidentūra siunčia gana aiškią žinutę didinti NPD, kad keliasdešimt eurų galėtų didėti pajamos tiems, kurie gauna minimalias pajamas. Tai yra gerai.
Bet dabar nerimą keli, kokie bus siūlymai iš Vyriausybės. Jei šie siūlymai bus priimti, iš kažkur reikės paimti papildomų lėšų. Mes jas galime pasiskolinti, tačiau amžinai to daryti negalima, todėl labai tikėtina, kad Vyriausybė įkiš ranką į vidutines ir šiek tiek aukštesnes pajamas gaunančių žmonių kišenes – už tai sumokės jaunos šeimos, jauni specialistai, didžiųjų miestų gyventojai.
Dabar reikia palaukti spalio mėnesio, kada pamatysime projektus, nes dabar tai, ką kalbu, tėra nuogąstavimai. Bet jie, ko gero, labai realūs.
– Savo išplatintame pranešime tikinote, jog specialiai dėl finansinės reformos sudarytos grupės veiklos diskusija pasisuko keista kryptimi. Kodėl?
– Pirmiausia tai buvo ne diskusija, o idėjų konstatavimas. Įsivaizduokime, kad kas mėnesį įvykdavo po vieną posėdį, kuris užtrukdavo apie porą valandų, tačiau jame tiesiog būdavo pranešimai, o ne diskusija ir nuomonių apsikeitimai.
Normaliame procese, jei įvyksta diskusija, turi sekti keletas sesijų, pozicijų derinimo, kuriose būtų galima apsvarstyti įvairius variantus, pasverti visus „už“ ir „prieš“. Bet to nebūdavo – tiesiog kiekvieną mėnesį vis būdavo peršokama prie naujos temos, naujos lengvatos.
Bijau, kad vėliau bus pateikta, neva „viskas buvo išdiskutuota“, „visos interesų grupės viską girdėjo“ ir tai, ką Vyriausybė pateiks, yra „labai priimtina ir galima“. Bet taip nėra. Greičiausiai bus pasukta mokesčių didinimo keliu, kuris tikrai nėra išdiskutuotas toje grupėje. Buvo tiesiog pristatytos tam tikros gairės, bet ne konkretūs projektai.
Reikia suprasti, kad jei diskutuojame apie mokesčius, tai mokesčių įstatymuose kiekvienas žodis yra svarbus, nes tik taip galima suprasti, kam jis taikomas, kas mokės, kaip bus elgiamasi su žmonėmis, kurie turėjo teisėtus lūkesčius iš praeities – pavyzdžiui, yra sudarę kažkokias sutartis ar gauna kokias pajamas iš kur nors.
Čia yra labai daug neatsakytų klausimų, kurie per šiuos metus tikrai nebuvo pateikti ir, mano manymu, jų net nebuvo įmanoma pateikti, nes diskusijų apimtis buvo tiesiog per didelė.
– Ar dabar nebūtų per anksti paspėlioti, kas galimai nukentėtų labiausiai dėl mokestinių reformų? Į ką dabar orientuojamasi?
– Bendra gairė – didinti perskirstymą. Tai reiškia, didinti surenkamų mokesčių skaičių ir juos perskirstyti žmonėms, kurių pajamos šiandien nėra pakankamos. Pirmiausia mažas pajamas gaunantiems žmonėms, tada biudžetinio sektoriaus darbuotojams, taip pat girdime kalbų apie spartesnį pensijų kėlimą.
Nors dar anksti kalbėti – pirmiausia reikėtų pamatyti projektus, – bet galime gauti tokį rezultatą, kad vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms teks mokėti daugiau, kaip kad nutiko su NT mokesčiu.
Tas „daugiau“ bus reikšmingai daugiau, tuo tarpu tie, kurie gaus tuos pinigus, jiems procentaliai tai nebus reikšmingi pinigai. Matysime gana daug pjaro, tai bus pateikiama kaip labai didelė reforma. Bet tokių reformų kol kas matėme praktiškai kiekvienoje kadencijoje.
– Užsiminėte apie galimą taršos mokesčio augimą, kuris vis dar baugina dalį visuomenės, kuriai tenka šį mokestį mokėti. Kas gali nulemti šį galimą mokesčio kilimą?
– Turėtume būti sąžiningi: tas mokestis, kuris buvo taikomas perkant-parduodant automobilį, nėra taršos mokestis – tai automobilio registravimo mokestis, kuris taikomas vieną kartą ir atbaido žmones naudoti taršius automobilius..Todėl turėjome keisti šį įstatymą.
Labai tikėtina, kad daliai žmonių – ypač naudojančiai taršius automobilius – moksčiai padidės. Bet tai yra tendencijos, kurios vis tiek neišvengsime iš Europos, todėl sunku ginčytis. Tiesiog turime tam pasiruošti, kad Lietuva išvengtų baudų už savo taršos kiekius.
Taip pat atėjo laikas atsisakyti lengvatų malkoms, kietajam kurui. Kiekviena žiema prasideda tuo, kad aplinkiniai namai uždūmija visą Vilnių ir tvyro smogas. Tokių dalykų tikrai neturėtų būti, bent jau valstybė neturėtų to skatinti lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
Čia yra tokia konstruktyvi peržiūra, kur ryškėja tam tikros kryptys. Čia reikėtų atsakyti į labai daug klausimų.
– Jūsų manymu, ar tas numatomas kainų kilimas spės augti kartu su lietuvių atlyginimais?
– Kol kas atlyginimai auga greičiau nei kainos – per paskutinius porą metų jie augo virš 10 proc. ir natūralu, kad kai infliacija yra 5-6 proc. ar bus 7 proc., kainos neaplenkia atlyginimų. Tad dauguma žmonių gali tikėtis, kad ir sekančiais metais didės atlyginimai.
– Kaip Lietuva su savo atlyginimais ir infliacija atrodo Europos kontekste?
– Pirmaujantys. Jei euro zonoje vidutinė infliacija yra apie 3 proc., mes turime virš 5 proc. Jei Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, atlyginimų augimas yra arti minimumo, tai pas mus yra virš 10 proc.
Bent kol kas tas procesas, kuris vyksta, neatrodo labai baisiai dėl to, kad tokiu būdu gana greitai artėjame link ES gyvenimo vidurkio. Bet, jeigu tokius tempus išlaikysime gana ilgą laikotarpį, galiausiai kris verslo efektyvumas, o jam kritus, galime susidurti su problema, kad išsipūsime burbulą, kurį reikės sprogdinti. Kol kas jo nėra, yra tik ekonomiškai karšta vasara, bet visi suprantame, kad po vasaros ateina žiema.
– Ar tikėtina, kad grožio paslaugos brangs dar labiau ir kas tai galėtų nulemti?
– Pigaus segmento grožio paslaugos, kur mokama nuo kelių iki keliasdešimt eurų, šios paslaugos tikrai linkusios reikšmingai brangti, nes šias paslaugas teikiantis žmogus dienos gale tampa vartotoju ir jam reikia nusipirkti reikiamų produktų. Brangios grožio paslaugos, kainuojančios nuo 50 eurų, vargu ar brangs labai reikšmingai.
