„Jokios mistikos“
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, antradienį, rugsėjo 14 d., A95 markės benzino aukščiausia kaina buvo „Viados“ degalinėje – 1,369 euro už litrą. „Circle K“ degalinėje jis kainavo 1,359, „Neste“ – 1,309, „Orlen Lietuva“ – 1,299, o štai „Jozitos“ degalinėje jis buvo pigiausias – 1,25 euro už litrą.
Dyzelino kainos išsidėsčiusios panašiai. Pigiausias jis „Jozitos“ degalinėje – 1,12, o brangiausias „Viadoje“ – net 1,259 euro už litrą.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Emilis Cicėnas portalui lrytas.lt teigė, jog galutinėje degalų kainoje svarbiausia dedamoji – žaliavinė naftos kaina. Kaip sakė E.Cicėnas, nėra jokios mistikos – kadangi žaliavinė nafta brangsta, tai atsispindi ir degalinių švieslentėse.
Anot „Circkle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovo Roko Laurinavičiaus, praėjusią savaitę vieno naftos barelio kaina buvo net 82,5 proc. didesnė nei 2020 m. ir siekė 72,6 JAV dolerio.
Visgi tai nėra vienintelė degalų kainos augimo priežastis. Europai žengiant žaliojo kurso keliu ir siekiant sumažinti taršą vis svarbesni tampa degalus papildantys privalomi biokomponentai.
„Pavyzdžiui, biokomponento, kurio šiuo metu dyzelino sudėtyje privalo būti ne mažiau 7 proc., kaina yra rekordinėse aukštumose ir jau perkopė 1700 JAV dolerių už toną. Kaina 77,5 proc. didesnė, palyginti su tuo pačiu periodu praėjusiais metais“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo R.Laurinavičius.
„Viados“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius taip pat patvirtino, kad naftos kainos jau yra pasiekusios 2019 m. lygį. Tačiau be ekonomikos atsigavimo, didesnio gyventojų mobilumo V.Bacevičius įvardijo ir dar vieną kainos kilimo priežastį.
„Įtakos turėjo uraganai Meksikos įlankoje, kurie stabdė naftos gavybą“, – portalui lrytas.lt nurodė jis.
Kainą lemiantys faktoriai yra labai dinamiški, tad, kaip kainos keisis ateityje, sunku prognozuoti. Į šį klausimą neatsakė ir E Cicėnas.
„Jeigu kas nors žinotų atsakymus į tokius klausimus, turbūt žaisdami biržose taptų labai turtingais.
Viskas pagrįsta makroekonominiais rodikliais ir vartojimo lūkesčiais, veikia ir pandemija. Jeigu sustabdomos kelionės, ribojamas mobilumas, tai atsispindi ir degalų suvartojime, paklausoje, tad ir kainoje. Nemanau, kad yra tikslus atsakymas, kada degalų kainos galėtų pasikeisti, tai būtų tik spėliojimai“, – kalbėjo E.Cicėnas.
Kodėl nekritikuojami dažnai vykstantys į pajūrį?
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pritarė, jog degalų kainas smarkiai pakėlė išaugusi paklausa – juk atlaisvinus karantino ribojimus ir ekonominai atsigavus žmonės pradėjo daugiau keliauti ir net pirkti didesnius automobilius.
„Ne visi tą įvertina, bet vidutinis automobilis didėja ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje. Tokiu automobiliu nuvažiuoti 100 km sunaudojama daugiau degalų, nebent tai yra labai naujas automobilis, tačiau tokių Lietuvoje nėra daug“, – komentavo Ž.Mauricas.
Didelę įtaką kainoms daro ir OPEC šalys bei Rusija, nes, kaip sakė ekonomistas, jos riboja pasiūlas rinkai. Be to, jis pabrėžė, kad kylant naftos kainoms neretai mažmenininkai, baimindamiesi tolesnio brangimo, užsideda antkainį.
„Kai naftos kainos kyla, skubama greičiau ir vartotojui kainas pakelti, o kai jos krenta, neskubama vartotojui jų sumažinti“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Ne mažiau svarbus ir taršos klausimas. „Bet yra didelė grėsmė, kad pasiūla sumažės greičiau nei paklausa. O pasiūla labai sumažės išsivysčiusiose šalyse, nes jose yra didžiausias spaudimas iš visuomenės mažinti taršą.
Bet žmonės taršą supranta labai tiesiogiai – tai naftos ir dujų išgavimas. Tačiau žmonės mažai kritikuoja tuos, kurie nuolat važiuoja į Palangą ar Nidą pirmyn ir atgal“, – nusijuokė jis.
Nors kiti prognozuoti, kokios kainos bus ateityje, nesiryžo, ekonomistas – pabandė. Ž.Maurico teigimu, jeigu išsivysčiusiose valstybėse bus išgaunama mažiau naftos ir dujų, o besivystančiose, kaip Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ar Pietų Amerikoje, – daugiau, naftos kaina gali kisti ir tikėtina, jog bus aukštesnė.
„Bet vis tiek didesnę degalų kainos dalį sudaro mokesčiai, gamintojų ir pardavėjų marža, o naftos kainų dedamoji nėra tokia didelė. Tad, jei naftos kaina būtų virš 100 dolerių už balerį, degalų kainos pakiltų apie 10 proc., ne daugiau. Tarkime, benzino kaina galėtų pakilti iki 1,5 eurų“, – paskaičiavo ekonomistas.
Vasarą šalys atlaisvino karantino ribojimus, o tai sutapo ir su kelionių sezonu, tad ir degalų paklausa išaugo. Tačiau rudenį susirgimų skaičiai ir atmainų pavojus niekur nedingsta, kai kurios šalys vėl ima taikyti ribojimus, tai atsilieps ir degalų kainoms. Dėl tokio sezoniškumo, ekonomisto teigimu, žiemą kainos turėtų stabilizuotis ir kurį laiką nekilti.
„Bet vėliau gali būti visko, kainos gali augti“, – nevyniojo žodžių į vatą jis.
Vienintelė išeitis, kad Lietuvai šis kainų svyravimas būtų mažiau skausmingas, yra pereiti prie alternatyvių degalų šaltinių. „Reikėtų daugiau važinėti elektromobiliais“, – patarė Ž.Mauricas, nors pripažino, kad elektra taip pat pabrango, tačiau jos kaina, anot ekonomisto, stabilizuosis greičiau nei degalų.
Kai kurios uždirba iš dešrainių, o ne degalų pardavimo
Pastebima, kad benzino ar dyzelino kainos skiriasi ne tik degalinėse, bet ir miestuose. Pasak Ž.Maurico, tai lemia konkurencija, kiek aplink yra žaidėjų ir kaip greitai jie reaguoja į rinkos pokyčius. Taip pat svarbus ir verslo modelis, nes dažnos degalinės pagrindinis pajamų šaltinis jau nebe degalų, o kitų prekių pardavimas.
„Iš dešrainių pardavimų degalinės uždirba net daugiau nei iš degalų. Pastarieji naudojami tik klientui privilioti, kuris paskui nusiperka ir bandelę, dešrainį, kavos ir dar ką nors“, – teigė jis.
Svarbi ir žemės nuomos kaina, tad, Ž.Maurico teigimu, natūralu, jog miestų centruose esančiose degalinėse kainos yra aukštesnės nei užmiesčiuose ar autostradoje.
Tačiau ekonomistas sakė, jog lyginti skirtingų degalinių švieslentėse matomas kainas yra sudėtinga, nes šie skaičiai labiau skirti konkurentams, o ne klientams.
„Dažnai visi kainas koreguoja pagal rinkos lyderius. Jie ryte kainas parašo, o tada kiti į tai sureaguoja ir pagal tai padidina ar pamažina kainą. Be to, klientams visada suteikiama įvairių nuolaidų, akcijų, atrakcijų, tad galutinė kaina ne visada būna tokia, kokia matoma stenduose“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, „Viados“ lojalumo programos dalyviai per 2021 m. aštuonis mėnesius pildamiesi degalų sutaupė per 11,2 mln. eurų, o lojalumo korteles turintys klientai jose sukaupė beveik 1 mln. eurų, kuriais dengė pusę degalinėse perkamų prekių ir paslaugų sumos.
Be to, įmonėms, sudarančioms sutartis su plataus tinklo degalinėmis Lietuvoje, pasiūlomos dar kitokios kainos ir nuolaidos nei matomos švieslentėse.
„Tada išeina taip, kad yra diskriminuojami pavieniai asmenys, važiuojantys į Palangą. Jie susimoka ir už degalus, ir už tas bandeles brangiau. Tačiau įmonei, kuriai kaina yra svarbi, sudaromos pakankamai konkurencingos sąlygos“, – komentavo Ž.Mauricas.
