Vilniečiams šildymas bus iki 60 proc. brangesnis
Vilniuje šildymo sezonas įprastai pradedamas, kai vidutinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės nesiekia 10 laipsnių šilumos. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Valdo Benkusko, tokia temperatūra dažniausiai užfiksuojama spalį.
Tačiau švietimo ir gydymo įstaigose šildymas įjungiamas pagal poreikį, apklausus tokių įstaigų administracijas.
„Vilniaus gyventojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, taip pat gali savo nuožiūra pasirinkti šildymo sezono pradžios datą. Jei daugiau nei pusė daugiabučio namo gyventojų sutinka su sprendimu paankstinti ar pavėlinti šildymo įjungimą, tai padaryti galima. Bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti Vilniaus šilumos tinklus“, – portalui lrytas.lt sakė V.Benkuskas. Tokia tvarka galioja ir kituose miestuose.
Vilniaus šilumos tinklų skaičiavimais, vidutinė šildymo kaina ateinantį sezoną gali siekti 63,4 eurų/MWh, kai praėjusio šildymo sezono vidutinė kaina buvo 39,7 eurų/MWh. Vadinasi, šilumos kainos gali išaugti iki 60 proc.
„Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad šilumos kaina nėra lygi sąskaitai už šilumą. Sąskaitų dydis priklauso ir nuo šilumos suvartojimo. Jei žiema nebus tokia šalta kaip pernai, sąskaitų dydis neaugs taip dramatiškai, nes bus suvartojama mažiau šilumos energijos.
Mažesnes sąskaitas už šildymą gauna ir renovaciją ar bent jau šilumos punktų modernizaciją atlikę namų gyventojai“, – kalbėjo vicemeras.
Šilumos kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
Kaip pasakojo V.Benkuskas, pastovioji priklauso nuo šilumos tiekėjo patiriamų sąnaudų, investicijų grąžos ir pastangų optimizuojant procesus įmonės viduje. Ši kainos dalis, kuri priklauso nuo to, kaip efektyviai dirba šilumos tiekėjas, Vilniuje yra nuolat mažėjanti. Praėjusį sezoną ji buvo 50 proc. mažesnė nei prieš penkerius metus.
Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo kuro, iš kurio gaminama šilumos energija, kainų, o šiemet ji staigiai šoktelėjo, tad tai lems ir šilumos kainų augimą.
„Stebint didžiausias pasaulines biržas, kuriomis remiantis prognozuojamos ir ateinančio šildymo sezono kainos Lietuvoje, numatoma, kad biokuro ir gamtinių dujų kainos gali būti dukart didesnės nei pernai.
Prognozuojama, kad ateinančios žiemos gamtinių dujų kainos gali siekti iki 50 eurų/MWh, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai kaina buvo apie 20 eurų/MWh. O biokuras šį šildymo sezoną gali brangti iki 220 eurų/Tne, kai pernai kaina svyravo apie 120 eurų/Tne“, – skaičius įvardijo V.Benkuskas.
Klaipėdoje tendencijos nedžiugina
Klaipėdos savivaldybė taip pat šildymo sezono pradžią nustato stebėdama temperatūrą, tačiau kol kas pradėti kaitinti radiatorius nesiruošia – lauke dar šilta, tačiau gyventojai, kaip ir Vilniuje, gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo – jį paankstinti ar pavėlinti. O kokia bus šilumos kaina – tiksliai įvardyti sunku.
„Klaipėdoje įprastai didžiausią įtaką artėjančio šildymo sezono kainoms turi nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), mat virš 70 proc. šilumos miestui aukcione nuperkama iš jų“, – portalui lrytas.lt komentavo AB „Klaipėdos energija“ atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius, paminėdamas, kad Klaipėdoje yra net 6 NŠG.
Anot jo, jei brangs kuras (dujos, biokuras, mazutas) ir elektros energija, turės didėti ir iš jų gaminamo produkto – šilumos – kaina. „Kol kas tendencijos nedžiugina“, – nukirto A.Liubinavičius.
Jo duomenimis, palyginus praėjusių ir šių metų rugsėjį, matoma, jog Klaipėdoje per metus šilumos kaina išaugo 39,4 proc. Kintamoji kainos dalis didėjo 87,7 proc. dėl pabrangusių gamtinių dujų.
Biokuro žaliavos kaina per metus pabrango 8,9 proc., o iš NŠG pirktos šilumos kaina pabrango 3,7 karto, tai yra 279,4 proc.
Šiauliečių sąskaitos bus 10 eurų didesnės
Dėl didėjančių biokuro ir dujų kainų šildymas brangs ir šiauliečiams – sąskaitos gali išaugti apie 30 proc.
„Vidutiniškai už 50 kv. metrų buto šildymą 2020–2021 m. šildymo sezono metu per mėnesį gyventojai mokėjo 30 eurų. Esant panašioms oro sąlygoms artėjančio šildymo sezono metu mokėjimai vidutiniškai turėtų padidėti 10 eurų ir siektų apie 40 eurų.
Primename, kad galutinės gyventojų išlaidos šildymui priklauso ne tik nuo šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, jas lemia jų gyvenamųjų namų būklė: senuose, prastos šiluminės izoliacijos namuose šilumos suvartojimas ir atitinkamai išlaidos šildymui bus didesni“, – portalui lrytas.lt paskaičiavo Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis.
Kainas koreguos ir Baltarusija
Tuo metu alytiškiams šildymo sezonas gali brangti ketvirtadaliu. UAB „Alytaus šilumos tinklai“ direktorius Mindaugas Nevardauskas portalui dzukijosveidas.lt paaiškino, jog tokį kainų šuolį lems ne tik beveik dvigubai pabrangęs biokuras ir beveik penkis kartus į viršų šoktelėjusios dujų kainos, bet ir politinė Baltarusijos situacija.
Anot jo, iki šiol iš kaimynės į Lietuvą už patrauklią kainą buvo vežama apie 30 proc. biokuro. Tačiau šiuo metu Lietuvoje baltarusiško biokuro kiekiai dėl esamos politinės situacijos mažėja.
„Prognozuojame, kad dėl visų susiklosčiusių aplinkybių biokuro žiemą šalyje gali pritrūkti, ypač jeigu bus šaltesnė žiema.
Tiekėjai taip pat nesudaro ilgalaikių biokuro tiekimo sandorių. Anksčiau jų būdavo sudaroma apie 50–60 proc. nuo šildymo sezono poreikio, dabar jų skaičius tesiekia vos 10 proc.
Tiekėjai biokurą kaupia sandėliuose ir tikisi brangiai parduoti žiemą. Tikėtina, kad dėl galimo biokuro trūkumo žiemą jo kainos gali dar labiau augti. Tačiau, jeigu žiema bus šiltesnė, pavasariop jis gali būti išparduodamas pigiau“, – portalui dzukijosveidas.lt kalbėjo M.Nevardauskas.
Visgi, anot M.Nevardausko, Alytuje šildymo kaina bet kokiu atveju išliks viena mažiausių Lietuvoje ir nesieks šalies vidurkio.
Kauno savivaldybė skelbti šildymo sezono pradžios taip pat dar nesiruošia, tačiau prognozuoja, jog šildymo kainos nuo kitų didžiųjų miestų neturėtų labai skirtis.
