Atskleidė dažniausiai daromas klaidas imant paskolą: apie tai pagalvoja ne visi

Ekspertai tikina pastebintys išaugusią žmonių atsakomybę skolinantis, tačiau „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė atskleidė dažniausiai daromas klaidas imant paskolą ir patarė, kaip įvertinti savo finansines galimybes.

Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>kiti
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>kiti
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>T.Bauro nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>T.Bauro nuotr.
Šventėms skolintis nepataria. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šventėms skolintis nepataria. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugelis skolinasi būstui įsigyti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelis skolinasi būstui įsigyti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelis skolinasi būstui įsigyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelis skolinasi būstui įsigyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūratė Cvilikienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Jūratė Cvilikienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>T.Bauro nuotr.
Ragina įsivertinti paskolos grąžinimo galimybes. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 20, 2021, 1:33 PM, atnaujinta Sep 20, 2021, 2:03 PM

Pasak J.Cvilikienės, pandemija parodė, kad krizės ateina netikėtai, todėl prieš rengiantis prisiimti naujus įsipareigojimus pravartu įvertinti galimybę grąžinti paskolą, ypač jei ši imama ilgesniam laikotarpiui.

„Prieš duodamos paskolą daugelis finansinių institucijų atlieka streso testus, kurių metu modeliuoja situacijas, kai kyla palūkanos ar sumažėja pajamos, tokiu būdu mėgindamos įsitikinti, ar žmogus gebėtų grąžinti paskolą.

„Mano pasiūlymas būtų tokius testus padaryti patiems. Galbūt vienas iš šeimos narių nėra užtikrintas dėl savo darbo vietos, kokios tuomet alternatyvos?“ – kalbėjo J.Cvilikienė.

Norintiems įsivertinti, ar gebės grąžinti paskolą, verta žinoti tai nurodančią skaitinę formulę. Lietuvos banko duomenimis, įsiskolinimas turėtų sudaryti ne daugiau 30–40 proc. nuo jo pajamų. Tačiau šis skaičius, J.Cvilikienės manymu, yra kraštutinis: „Žmogui derėtų pasiskaičiuoti, kiek kas mėnesį sudaro jo mokėjimai ir finansiniai įsipareigojimai bei kiek procentų nuo išlaidų sudaro įsipareigojimai bankui.“

„Aš žinau, kad visiems norisi gyventi gerai, visi nori grįžti prie atsipalaidavimo, tačiau suaugęs žmogus nuo vaiko skiriasi gebėjimu blaiviai vertinti savo galimybes ir pasverti – tai yra noras ar būtinybė“, – aiškino J.Cvilikienė ir pabrėžė, kad elektronikai ar prabangos prekėms skolintis nerekomenduoja.

Šventėms finansų ekspertė skolintis taip pat nepatarė. „Jei nuo vestuvių grožio ir prabangos priklausytų bendro gyvenimo sėkmingumas, tada tai būtų logiška investicija, tačiau dažniausiai tai yra du nesusiję dalykai. Šie pinigai bus išleisti per kelias dienas, o po to jauni žmonės neturės kur gyventi“, – kalbėjo J.Civilkienė.

Ji perspėjo, kad įsivertinti gebėjimą grąžinti paskolą galima paprastu būdu – jei žmogus negeba susitaupyti šventei ar atostogoms, vadinasi, jo pajamos nėra didelės ir paskolą grąžinti gali būti sudėtinga: „Po šventės ar atostogų bus ne tik liūdna, kad jos pasibaigė, bet ir artimiausius metus teks mokėti įmokas. Paskola tuo ir yra sudėtinga – iš pradžių apima malonus jausmas, nes įsigyjama tai, apie ką buvo svajota, bet po to ateina ne toks malonus pinigų grąžinimo laikotarpis.“

J.Cvilikienė pabrėžė, kad dažniausiai tenka grąžinti didesnę nei įsigyto daikto vertė sumą bei patarė atkreipti dėmesį į paskolos sutartį – palūkanų normą ir administracinius mokesčius.

„Lietuviai dažnai sunkiai susiskaičiuoja palūkanas, tačiau galima atlikti aritmetinius veiksmus, nes jos dažnai nurodomos per mėnesį, pusmetį ar metus. Reikėtų tiksliai paklausti, kiek pabrangs paskola“, – patarė J.Cvilikienė.

Administraciniai mokesčiai, pasak ekspertės, yra suma, nurodanti, kiek kainuos sutarties sudarymas, keitimas ir kiti darbai. Jie, J.Cvilikienės teigimu, yra įtraukiami į paskolos sutartį.

Greitieji kreditai, anot pašnekovės, yra priskiriami prie neatsakingo skolinimosi, nes juos dažniausiai ima paskolos iš banko negavę asmenys.

„Žmonėms nepavyksta grąžinti pinigų, todėl imamas kitas kreditas ir taip įsisukamą į greitųjų kreditų ratą, kai žmogus nebežino, kur gauti pagalbos“, – perspėjo finansų ekspertė.

Greituosius kreditus imančius žmones bankai taip pat linkę vertinti atsargiai. „Mes kiekvienas suprantame, kad jei žmogus skolinosi ir laiku grąžino paskolą, jo kredito istorijoje nelieka neigiamų įrašų. Tačiau, jei skolinamasi iš greitųjų kreditų, taip būna retai“, – pripažino pašnekovė.

„Nereikėtų pamiršti, kad nesumokėtas automobilio stovėjimo mokestis ar sąskaita už skambučius atsispindi kredito istorijoje. Jei ši yra neigiama, paskola gali brangti arba asmuo gali netekti galimybės skolintis“, – perspėjo J.Cvilikienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.