Džiuginanti statistika
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais į Lietuvą sugrįžo daugiau tautiečių, nei išvyko.
„Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tokias grįžtančių emigrantų skaičiaus didėjimo tendencijas netgi vadina viena iš geriausių naujienų Lietuvai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
„Žiūrint į Statistikos departamento duomenis, galima matyti, kad Vilniaus apskritis sukuria daugiau nei 40 procentų Lietuvos BVP. Tai reiškia, kad regionų indėlis yra ganėtinai nedidelis. Todėl tai, kad žmonės sugrįžta į regionus ir ten kuria darbo vietas, tai jie, sakyčiau, įgyvendina tą tikslą, kurį nori įgyvendinti valstybė“, – sako ekonomistas.
Pagal Statistikos departamento duomenis, praeitais metais kiek daugiau nei 20 tūkst. tautiečių grįžo gyventi į Lietuvą, o šiemet pirmojo metų pusmečio rodiklių duomenimis, į Lietuvą parvyko beveik 11 tūkst. emigrantų.
„Tikrai padidėjo grįžtančių emigrantų, kurie keletą metų negyveno Lietuvoje, buvo išvykę. Grįžę jie ėmėsi kažkokio tai darbo ar verslo. Pavyzdžiui, jeigu dirbo užsienyje pas verslininkus, grįžę į Lietuvą jie stengiasi kurti verslą patys. Grįžta į tėvų sodybas, vis tiek juk gyvenimas vietoje nestovi. Jeigu prabūna emigracijoje keliolika metų, tėvai pasensta, lieka sodybos, kurias reikia prižiūrėti“, – savo pastebėjimais dalijasi Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas.
Grįžta jauni ir intelektualūs
„Grįžtantys emigrantai yra jauni, bet sukaupę dideles darbo patirtis ir dar raštingi. Jie turi galimybę valdyti projektus, įsikurti Lietuvoje patys ir įkurti verslą. O tokiu būdu jie dar kuria ir papildomas darbo vietas, į kurias neretai įdarbina tuos pačius iš emigracijos grįžusius Lietuvius. Tad grįžę emigrantai turi ir supratimą apie verslą, ir pajamų jam kurti“, – teigia pašnekovas.
Žinoma, nors grįžtantys į Lietuvą renkasi gyventi tiek miestuose, tiek kaimuose, tačiau tendencijos palankesnės regionams: didmiesčiuose įsitvirtinti šiuo metu yra labai sudėtinga, o regionuose yra labai daug laisvų nišų bei tam tikrų paslaugų poreikis yra didesnis.
Panaši ir kirpyklos saloną Lietuvoje atsidariusios šiaulietės Jurgitos patirtis. Į Lietuvą iš Airijos grįžo, nes namų ilgesys buvo per didelis, o ir su vyru šeimą kurti norėjo Lietuvoje: „Planavome susilaukti vaikelio ir abu vieningai nusprendėme, kad norime, jog vaikas kalbėtų lietuviškai, augtų Lietuvoje.“
Verslininkė pasakoja, kad viskas ėjosi labai lengvai: „Greitai supratome, kad norime įkurti verslą, abu buvome baigę su verslu susijusias studijas, tad žinių, kaip viską daryti, turėjome. Be to, užsidirbome ganėtinai nemažai dirbdami Airijoje, o juk vienas svarbesnių dalykų ir yra pradinis kapitalas.“
Pasirinkimo grįžti priežastys skirtingos
Vis dėlto savivaldybių seniūnijų asociacijų prezidentas laikosi nuomonės, kad ne vien tik piniguose esmė: „Kartais riša ir gimtinės ilgesys, nostalgija, noras atkurti tėvų ar senelių ūkį. Be to, savivaldybės bendradarbiauja su besikuriančiais verslais. Yra numatytos savivaldybių biudžeto lėšos ir jaunieji verslininkai tikrai drąsiai gali kreiptis paramos.“
Vis dėlto kone svarbiausias aspektas, kodėl emigrantai pagaliau grįžta į Lietuvą, anot A. Izgorodino, atlyginimų augimas. „Praeitais metais atlyginimų pokytis Lietuvoje ir Europoje, jei skaičiuotume eurais per valandą, kilo taip pat sparčiai kaip ir Vakarų Europos valstybėse. Tai reiškia, kad atotrūkis vis mažėja ir dalis žmonių tiesiog jaučia finansinę logiką grįžti į Lietuvą.“
Tačiau priežasčių grįžti, kaip teigia tiek savivaldybių seniūnijų asociacijos vadovas R. Bružas, tiek ir ekonomistas A. Izgorodinas, gali būti ir daugiau: technikos skaitmenizavimas, mažėjantis nekvalifikuoto darbo poreikis Europoje, Europinė parama regionams, skatinanti vystyti verslą regionuose.
Deja, ekonomistai įžvelgia ir rizikų: „Bijau, kad tokia tendencija gali labai greitai pasikeisti. Ne dėl Lietuvos, bet dėl užsienio šalių.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje darbuotojų skaičius pasiekė maždaug iki karantininį lygį, o užimtumo lygis nukrito maždaug 4 proc. Ir jų verslo asociacijos jau viešai kalba, kad labai trūksta darbuotojų. Panašiai gali būti ir kitose valstybėse. Tai gali nusiurbti dalį žmonių, kurie nori grįžti, bet jiems ten pasiūlytų geresnę darbo vietą ir jie liktų užsienyje“, – svarsto A. Izgorodinas.
