Bendrai visoje Lietuvoje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro apie 70 proc., o dujos – vos 30 proc.
„Vilniuje, kuris vis dar daugiausiai naudoja dujas (apie 70–80 proc.), šildymo kainos šio sezono metu gali išaugti daugiau nei 60 proc., o Kaune, kuriame daugiausiai yra naudojamas biokuras (apie 80–90 proc.), šildymo kainos kils vos apie 20 proc.“ – paskaičiavo ekonomistas.
Pasak jo, jei Vilniaus šilumos „ūkis“ jau būtų perėjęs nuo dujų prie biokuro, šildymo kainų šuolio Lietuvoje praktiškai nebūtume jautę. Kainos tik grįžtų į 2019 metų lygį.
„Svarbiausia šioje situacijoje nemesti kelio dėl takelio ir nesekti Ispanijos ir Italijos pavyzdžiu, kurios, siekdamos sušvelninti dujų kainų kilimo poveikį, imasi trumparegiškų ir populistinių sprendimų, pavyzdžiui, sumažina mokesčius dujų vartotojams (kaip tai susiję su siekiu mažinti iškastinio kuro vartojimą ir klimato kaitos tikslais?).
Problemos esmė slypi tame, kad Europos Sąjungos (ES) perėjimas prie atsinaujinančių energetikos išteklių vyksta ne traukiant vežimą, o jį stumiant. Kitaip tariant, yra mažinama iškastinio kuro pasiūla (darant spaudimą jį išgaunančioms įmonėms), tačiau paklausa nemažėja (o tiksliau – auga dėl beprecedenčio ekonomikos skatinimo), tad gamtinių dujų rinkoje formuojasi paklausos ir pasiūlos disbalansas.
Be to, mažėjant pasiūlai išsivysčiusiose valstybėse auga ES priklausomybė nuo dujų importo iš besivystančių valstybių (pavyzdžiui, Rusijos), kurioms klimato kaita nėra prioritetas. Šias tendencijas puikiai iliustruoja šiais metais uždegta žalia šviesa „Nord Stream 2“ projektui, kuris padidins ES dujų importą iš Rusijos, tačiau taip pat buvo sustabdytas naftotiekio „Keystone XL“ projektas, kuris būtų padidinęs naftos eksportą iš Kanados į JAV bei likusį pasaulį (tad ir naftos rinkoje priklausomybė nuo Rusijos bei OPEC šalių auga)“, – feisbuke rašė Ž.Mauricas.
Tačiau šioje situacijoje jis rado ir pozityvų aspektą – aukštos ir nepastovios dujų kainos turėtų paskatinti spartesnę transformaciją nuo dujų link atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, biokuro, saulės, vėjo ar hidroenergijos. Pasak ekonomisto, tai ilgainiui turėtų sumažinti dujų paklausą ir jos kainas.
Visgi yra viena sąlyga. Ž.Maurico nuomone, tai suveiks, jei dujų kainų dirbtinai nesumažins populizmu užsiimantys politikai.
