– Rugpjūtį metinė infliacija jau buvo pasiekusi 5,3 proc. – didžiausias rezultatas nuo 2009 m. Pagal šį rodiklį pirmaujame ir tarp euro zonos šalių. Kokios to priežastys?
– Pirminė priežastis – energetiniai ištekliai.
Jie per metus brango labiausiai. Geriausias pavyzdys – degalai. Jei dabar dyzelinas kainuoja apie 1,2 euro, prieš metus jo kaina buvo apie 0,95 euro. Tai – daugiau nei 20 proc. pokytis.
Elektros kaina nuo liepos 1 d. paaugusi daugiau nei 10 proc., gamtinės dujos nuo liepos 1 d. pabrango trečdaliu, malkų kaina padidėjo beveik 30 proc. Kol kas šilumos kainų padidėjimo nejaučiame, nes jos beveik nevartojame, tačiau kainos didėja, ir, kai įsijungs centrinis šildymas, stipriai tą pajusime.
Minėtoje metinėje 5,3 proc. infliacijoje šiek tiek daugiau nei 2 proc. punktai susiję su energetiniais ištekliais. Tikėtina, kad ši dalis artimiausiu metu didės.
Kainų didėjimą lemia tai, kad Lietuvos ekonomika per pandemiją Europoje atsilaikė bene geriausiai. Tad normalu, kad infliacija, kuri siejasi su ekonomikos aktyvumu, taip pat yra viena didžiausių. Estija pandemiją irgi gana gerai atlaikė, jos ekonomika jau sugrįžusi į priešpandeminį lygį, o čia infliacija, jei neklystu, buvo 5 proc. – nedaug skiriasi nuo mūsų.
Trečioji priežastis – tiekimo grandinių trukdis. Pavyzdžiui, baldų kaina per metus padidėjusi beveik 9 proc. Tą lemia tam tikrų komponentų trūkumas.
Kol kas dominuoja prekių infliacija, tačiau tikėtina, kad gali įsibėgėti ir paslaugų infliacija.
– Vilniuje šildymo kainos gali didėti 60 proc. Ar galima tikėtis, kad tai – trumpalaikis kainų kilimas?
– Panašu, kad kainos gali būti ir dar didesnės, ypač gruodį, sausį. Nustatant šilumos kainas centralizuotam šildymui, imamos prieš du mėnesius buvusios kainos.
Žinome, kad rugsėjį gamtinių dujų kainos – rekordinės. Gruodį šildymo kaina bus neišvengiamai didesnė nei lapkritį, o lapkritį – didesnė nei spalį.
Viskas priklausys nuo to, kaip tarptautinėse rinkose keisis gamtinių dujų kaina. O ten situacija kol kas paniška, nes gamtinių dujų atsargos tiek Europoje, tiek Lietuvoje istoriškai žemos.
Jei žiema neduok dieve bus šalta, gamtinių dujų kainos gali augti ir tarptautinėse rinkose. Bet čia – jau pesimistiškesnis scenarijus.
Jei žiema bus šilta, tikėtina, kad jau nuo žiemos vidurio kainos ims leistis žemyn. O kad jos kitų metų vasarą ar rudenį bus gerokai mažesnės nei dabar, tikimybė labai didelė.
Tačiau šią žiemą gamtinių dujų kainų augimas skaudžiai kirs mums per kišenes – tai jau neišvengiama.
– Ar infliacijos skaičius galima vertinti kaip pavojų šalies ekonomikai?
– Metinė infliacija bus didesnė, nes šildymo kainos dar didės. Be to, nuo sausio 1 d. bus perskaičiuotos elektros kainos tiems, kurie pasirinks nepriklausomą elektros tiekėją, o tokių namų ūkių yra daugiau nei pusė milijono. Deja, bet jiems nuo sausio 1 d. elektros kainos šoktels labai ženkliai – jos didės mažiausiai 20 proc.
Elektros svoris infliacijoje – 2,4 proc., tai jau sukurtų 0,5 proc. infliacijos.
Pagal dabartinį scenarijų tikėtinas infliacijos pikas bus kitų metų sausį, kai metinė infliacija šalyje gali būti arčiau 6 ar net 7 proc. Bet tai jau būtų aukščiausias taškas, po kurio turėtų būti stabilesnis laikotarpis ir gal net greitesnis nėrimas žemyn.
Bet ar tai grėsmė ekonomikai? Energetiniai ištekliai daro įtaką visoms šalims. Mes, ekonomistai, į infliaciją žiūrime atmetę energetinius išteklius. Šitoje vietoj daug nerimo dar nėra, tačiau tikėtina, kad paslaugų brangimas gali nelėtėti.
Nuo kitų metų minimali mėnesio alga (MMA) greičiausiai sieks 730 eurų. Tai persimeta per darbo jėgos kaštus ir galutines prekių bei paslaugų kainas. Kalbant apie paslaugas, kitais metais infliacija bus panaši ar spartesnė: prekių infliacija kitais metais turėtų lėtėti, o paslaugų bus panaši ar netgi spartesnė.
– Yra tekę girdėti nuomonių, kad elektros kainos ne vėliau nei per pavasarį turėtų sumažėti, nes sniegas, lietus, kurio reikia hidroelektrinėms, turėtų sumažinti gamybos sąnaudas. Ar, jūsų nuomone, tai turės reikšmingą poveikį kainoms?
– Atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro reikšmingą poveikį elektros kainoms, kai pučia vėjas, kai saulė šviečia, kai yra lietaus. Dar reikėtų kito komponento – kad atpigtų gamtinės dujos. Kadangi jos dabar muša rekordus, natūralu, kad elektros kaina negrįš prie to, kas mums buvo įprasta – 40 eurų už megavatvalandę – kol nesumažės gamtinių dujų kainos.
Tačiau tokios žaliavos kaip gamtinės dujos juda nuo vieno piko viršaus iki kito dugno. Tai gali užtrukti metus.
Galima stresuoti, kad gamtinių dujų kainos rekordinės. Jos pabus rekordinės dar kurį laiką, tačiau po metų didelė tikimybė, kad jos bus mažesnės.
Žinoma, reikia atsiminti, kad vyksta struktūriniai pokyčiai, visi nori atsinaujinančios energetikos, vis labiau nenorima investuoti į iškastinį kurą, kurio mums vis dar reikia. Jis lieka nuošalyje ir atsiranda daugiau trukdžių jį tiekiant. Tai problema, kurią nėra taip lengva išspręsti.
– Pernai ne kartą teko koreguoti 2021 m. prognozes. Ką prognozuojate kitiems metams?
– Šiais metais vidutinė metinė infliacija bus 3,7 proc.
Kitiems metams Finansų ministerija tikisi 2,5 proc. infliacijos, tačiau manau, kad, turint omenyje tokius veiksnius kaip elektros kaina nuo sausio 1 d., gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams ir MMA didinimas, reikėtų tikėtis nemažesnės infliacijos, nei šiemet vidutinė. Manau, kad kitąmet metinė infliacija galėtų būti arti 4 proc.
2023 m. infliacija gali būti labai žema.
– O kaip keičiasi žmonių perkamoji galia?
– Žmonių perkamoji galia didėjo iki šių metų vidurio – algų augimas buvo daug spartesnis nei infliacija.
Dabar pensijos 10 proc. didesnės nei prieš metus, algos rugsėjį taip pat buvo iki 10 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau įsibėgėja infliacija, todėl perkamosios galios augimas lėtėja.
Rudenį augs tų prekių ir paslaugų, kurių negali nevartoti – maisto, šildymo, elektros – kainos, todėl mažės mažesnes pajamas gaunančių asmenų perkamoji galia.
