– Dalis nepriklausomų elektros tiekėjų teigia, kad elektros ir dujų kainų padidėjimas gali laikytis ir iki pavasario, o centrinis bankas sako, kad kainų pakilimas bus trumpalaikis, nes istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kai žaliavų kainų augimo spurtas greitai išryškėja ir taip pat greitai subliūkšta. Kokia jūsų prognozė?
– Kainų svyravimai yra normalu ir tai vyksta tam tikrais ciklais. Šiuo metu esame cikle, kai kainų kilimo procesai yra pastiprinti to, kad atsigauna ekonomika, trūkinėja tiekimo grandinės ir galimai Europoje yra monopolinių tiekėjų veiksmų, kurie nepadeda suvaldyti kainų. Su laiku ta situacija pasikeis ir kainos sugrįš, kur buvo, tačiau veiksmai reikalingi dabar, kad tokie drastiški pasikeitimai labai skaudžiai neatsilieptų mūsų namų ūkiams.
– Kiek laiko galėtų trukti šis kainų pakilimas?
– Sunku prognozuoti. Ir Lietuvos bankas, ir verslas turi daug galimybių pasisamdyti profesionalius analitikus, kurie vertintų daug profesionaliau, kiek tas gali užtrukti. Reikėtų įsiklausyti, ką jie sako, pats prognozuoti nesiimu. Bet manau, kad kalbame apie pusmetį ar dar ilgiau.
– Sakote, kad Europoje yra monopolinių tiekėjų. Bet galbūt dujų kainas gali sumažinti kiti tiekėjai, kuriems Lietuva visada priešindavosi?
– Nebūčiau užtikrintas. Mūsų patirtis sako ką kita. Tol, kol kaip regionas negavome alternatyvaus dujų tiekimo, kuris leido užtikrinti 100 proc. alternatyvos, tuo pačiu vyko ir tam tikra transformacija šilumos ūkyje iš dujų į biokurą. Tik tada, kai drastiškai sumažinome savo priklausomybę nuo vieno tiekėjo, tada tos kainos pasikeitė.
Šiuo atveju nėra diversifikuojamas tiekimo šaltinis – lieka tas pats „Gazprom“, Rusija. Žaidžiama su tiekimo keliais, dar labiau sustiprinama derybinė galia Rusijos pusėje, apeinant tranzitines valstybes. Sakyčiau, kad rizikos Europai kaip tik padidėja. Kitaip negu mūsų atveju, esminio pokyčio šaltinių diversifikavime nebuvo.
– Trąšų gamintoja „Achema“ dėl išaugusių kainų buvo priversta į prastovas išleisti bene trečdalį darbuotojų. Ką dėl žaliavų kainų kilimo ir to pasekmių gamyboje, produktams ir vartotojams gali padaryti ir daro Prezidentūra?
– Verslo sektorius turėtų būti pats atsakingas už savo kainų valdymą. Valstybė jau dabar yra labai daug padariusi mūsų visų pastangomis, mūsų sąskaitomis prisidėjusi prie infrastruktūros diversifikavimo, terminalo pastatymo, kuris įgalina verslą žaisti pasaulio rinkoje, naudoti finansinius instrumentus, dalyvauti sandoriuose su įvairiais tiekėjais – ar tai būtų Norvegijos, ar JAV, ar Katro gamintojai – ir tokiu būdu valdyti savo rizikas.
Todėl prezidentas labai susirūpinęs tuo, kaip šiame kontekste atrodo mūsų namų ūkių situacija. Reikėtų pasveikinti, kad ir Vyriausybė ėmėsi svarstyti reikalingas priemones. Prezidentas prisidės prie tų svarstymų, kad kuo greičiau būtų rasti sprendimai, jeigu bus keičiami įstatymai, nes jau lapkričio mėnesį gyventojai pradės gauti sąskaitas su skaičiais, nuo kurių esame atpratę.
– Kas svarstoma?
– Iš principo yra dvi kryptys: profesionalumo, naudos pareikalavimas iš visų investicijų į infrastruktūrą ir tą gali padaryti įmonės, ypač didelės – dideli elektros, dujų tiekėjai. Jie turi analitikus, profesionalius vadovus, kurie turi išnaudoti visas galimybes stabilizuoti kainas.
Dabar, deja, stebime situaciją, kai ateinantys į laisvą rinką vartotojai negali valdyti rizikų, todėl svarstytini įstatymų pakeitimai, kurie iš didžiųjų rinkos žaidėjų pareikalautų, kad tos kainos drastiškai nesikeistų, kad jie valdytų savo rizikas sutartimis.
Reikėtų įstatyme įrašyti reikalavimą, kad, pavyzdžiui, 30-40 proc. pasikeitimai būtų įmanomi, bet ne daugiau. Tokiu būdu mūsų reguliatorius užtikrintų, kad naudojamos įmonių priemonės taip pat būtų vertinamos kaip tinkamos ir galimos iš reguliatoriaus pusės.
Taip pat reikėtų atidžiai analizuoti rizikų valdymo situaciją, pavyzdžiui, skurdo riziką patiriantiems gyventojams. Šiuo metu šildymo kompensacijas gauna 95 tūkst. asmenų – tai apie 3,5 proc. Lietuvos gyventojų.
O skurdo riziką patiria beveik 21 proc. gyventojų – akivaizdu, kad yra kažkokia paramos prieinamumo problema, todėl reikėtų dirbti, kad žmonės būtų informuoti, kokiu būdu gali kreiptis dėl kompensacijų. Taip pat reikėtų mažinti biurokratinę naštą ir svarstyti teisinį dabartinį reguliavimą, didinti prieinamumą, kompensacijos dydį.
– Kiek reikėtų ją didinti?
– Čia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klausimas. Reikėtų paskaičiuoti objektyvų kompensacijų lygį. Šiuo atveju svarbu prieinamumas, nes didelė dalis žmonių, kurie jau dabar galėtų kreiptis dėl kompensacijos, kažkodėl to nedaro.
– Kokios tos priežastys galėtų būti?
– Nesu specialistas, bet, stebėdamas savo aplinkos – Vilniaus rajono – situaciją, suprantu, kad tiesiog trūksta informacijos. Nėra informacijos iš savivaldybių ar seniūnijų, nes, jei teisingai suprantu, tie pinigai, kurie neišnaudojami kompensacijų mokėjimui, naudojami kitiems tikslams savivaldybėse.
– Dalis gyventojų renkasi nepriklausomą elektros tiekėją. Dabar tiekėjai negali pasiūlyti mažesnių ar tokių pačių kainų negu vartotojai moka šiuo metu. Anksčiau esate pasisakęs už didesnę konkurenciją elektros tiekėjų rinkoje, tad dabar paaiškinkite eiliniam vartotojui: kokia visų tų nepriklausomų tiekėjų pasirinkimo prasmė, kai matome, kad mokėsime daugiau?
– Negalima taip sulyginti. Vartotojai mokėtų tiek pat valstybinei įmonei, tik su tam tikru atidėjimu ir pelno marža. Tai vienintelis dabartinės sistemos privalumas. O kai pradeda veikti rinka, atsiranda daug daugiau galimybių sudaryti sutartis su tiekėju pagal savo asmeninius poreikius, galimybes, kartu investuoti į saulės baterijų elektros gamybą.
Kai prasidės masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas, galėsime gyvai stebėti savo vartojimą ir irgi prisiderinti sutartį, kad ji būtų maksimaliai ekonomiškai naudinga. Atsiranda daug daugiau galimybių taupyti ir efektyviai naudoti elektrą. Tai geras pakeitimas, tačiau taip, dėl dabartinių įtampų rinkoje galbūt svarstytinas galutinio termino, iki kada pasirinkti tiekėją, pratęsimas.
Galbūt galima pakete, kurį svarstys Vyriausybė, įvertinti šią galimybę. Čia turėtų pasisakyti tie, kurie tiesiogiai su tuo dirba. Neturėtume didinti vartotojų atmetimo reakcijos ir reikalauti, kad visi pasirinktų tuos tiekėjus jau dabar.
– Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskaičiavo, kad 40 proc. šalies taršos sukuriantis transporto sektorius turi diegti pažangias technologijas, kovai su tarša turi būti skiriama 3 proc. BVP – daugiau nei gynybai. Kiek realu įgyvendinti tokią rekomendaciją?
– Vargu, ar tai įmanoma iš karto, tačiau neabejojame, kad turime keistis. Principo, kad teršėjas moka, įteisinimas su tam tikrais saugikliais tikrai yra teisingas ir reikalingas. Bet taip pat pastebėta, kad Lietuvos ekonomikoje yra ir teigiamų pokyčių – užstato sistemos įdiegimas ir projekto sėkmė, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus.
Taip pat pastebimas mažesnis dėmesys energetikai – aš tai interpretuoju kaip pasakymą, kad valstybė rodo ir dėmesį, ir investicijas skiria energetikos transformacijai.
Transporto sektorius ir žemės ūkis yra tie sektoriai, kuriuose turi prasidėti pokyčiai. Svarbu pastebėti, kad kalbame ne tik apie biudžeto resursus tam, bet ir didžiulį šansą Lietuvai transformuoti šiuos sektorius iš europinių lėšų.
Derybose dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų komiteto (EMTEK) ir gaivinimo fondo Lietuva užsitikrino 16 mlrd. eurų – tai yra 2 metų biudžeto pajamų dydžio suma būtent tai transformacijai. Todėl reikia labai protingų tikslinių priemonių ir po truputį pradėti pokyčius.
– Prezidentas susitinka su Susisiekimo ministru aptarti susisiekimo ir aplinkosauginių klausimų. Vienas jų – kelių finansavimo pertvarka. Ar šis klausimas kilęs iš buvusių premjero Sauliaus Skvernelio ir ministro Jaroslavo Narkevičiaus keliukų skandalų?
– Pirminis impulsas tikrai atsirado dėl poreikio depolitizuoti sprendimus dėl kelių finansavimo, tačiau prezidentas net ir paskutinėje savo kelionėje Lazdijų regione iš gyventojų, savivaldybių vadovų girdėjo apie kelių asfaltavimo iššūkius. Tame regione žmonės aktyviai vysto baidarių nuomos, kaimo sodybų verslą ir asfaltuotų kelių nebuvimas ten yra didžiulis iššūkis.
Todėl būtų teisinga padidinti savivaldybėms finansavimą ir suteikti teisę spręsti joms. Savivaldybių interneto puslapiuose galėtų atsirasti 10 kelių prioritetinis sąrašas, kad žmonės žinotų, kiek yra pinigų, kokį kelią galima per metus sutvarkyti. Turi būti aišku, kad savivaldybė gavo finansavimą, kad taryba patvirtino prioritetus, kad žmonės turi galimybę kreiptis į savivaldą ir kalbėtis apie kelius ir būti užtikrinti, kad jie bus sutvarkyti.
Neturėtų būti keliai tvarkomi kažkokiu būdu neskaidriai kažkur kažkam nusprendus Vilniuje dėl kažkokio keliuko kažkokiam rajone. Suprantame, kad Susisiekimo ministras paruošė tokį pasiūlymų paketą ir pristatys jį prezidentui. O prezidentas rems kokybinius pokyčius.
