„Sodra“ įvardijo, kieno atlyginimai per metus augo sparčiausiai

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“. Visą mėnesį dirbusiųjų vidutinis atlyginimas per metus išaugo 220 eurų (16,6 proc.) iki 1539 eurų.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>J.Butkutės nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>J.Butkutės nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>T.Bauro nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>T.Bauro nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 30, 2021, 10:25 AM, atnaujinta Sep 30, 2021, 11:53 AM

„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos „į rankas“ per metus išaugo 128 eurais (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Prieš metus jos vidutiniškai didėjo 54 eurais, arba 7 proc.

Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, grynąsias darbo pajamas šiek tiek sumažino infliacija, todėl „Sodros“ skaičiavimais, realios pajamos galėjo siekti vidutiniškai apie 950 eurų.

Jos teigimu, pernai antrąjį ketvirtį pandemija tik įsisiūbavo, per karantiną dalis žmonių neteko darbo, buvo prastovose ar turėjo nedarbingumą, dėl to bendros darbo pajamos augo lėtai. Šiemet antrąjį ketvirtį ribojimai buvo švelninami, daug sektorių dirbo įprastai.

„Yra ir objektyvios priežastys – buvo didinama minimali mėnesinė alga, pareiginių algų bazinio dydžio didinimas bei neapmokestinamo pajamų dydžio pasikeitimai“, – pristatyme sakė K. Zitikytė.

Balandžio-birželio mėnesiais pajamų didėjimą galėjo pajusti kas antras darbuotojas – 46 proc. jų pajamos augo daugiau nei 10 proc., tuo metu pajamų sumažėjimą galėjo patirti 4 proc., o 23 proc. dirbančių žmonių darbo pajamos nesikeitė.

„Jei palygintume su praėjusių metų padėtimi, tuo metu buvo mažesnė dalis tų, kurių pajamos per metus padidėjo, – jų buvo apie 40 proc., ir buvo išaugusi dalis tų, kurių pajamos mažėjo 5 ar daugiau proc.“, – sakė K. Zitikytė.

Anot jos, labiausiai darbo pajamų augimą galėjo pajusti uždirbantieji mažiausiai.

K. Zitikytės teigimu, šiuo metu apie 8 proc. visų apdraustųjų (apie 86 tūkst.) uždirba mažiau nei minimali alga (642 eurai). Didžioji dalis jų – 8 proc. – dirba nebiudžetiniame sektoriuje, o biudžetinėse įstaigose tokių žmonių dalis siekia beveik 6 procentus.

Sparčiausiai atsigavo apgyvendinimo ir maitinimo veikla

Per metus sparčiausiai – apie 40 proc. – augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų darbo pajamos. Darželių mokytojų pajamos padidėjo 32 proc., maitinimo paslaugų pardavėjų – 24 proc.

Tarp greičiausiai atsigaunančių sričių išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo veikla – čia šių metų birželį, palyginti su 2020 metų birželiu, vidutinės darbo pajamos ūgtelėjo 18 proc. Tačiau pajamos šiame sektoriuje išliko palyginti neaukštos – vidutiniškai 791 euras.

Tuo metu medicinos darbuotojų pajamų augimas sulėtėjo – šiemet birželį jų pajamos buvo 9 proc. didesnės nei pernai, kai jos augo 25 proc.

Pasak K. Zitikytės, lėtesnis nei pernai augimas siejamas su tuo, jog pernai medikams buvo mokami įvairūs priedai prie atlyginimų, papildomos išmokos. Šiais metais pajamų šuolis nebuvo toks ryškus, bet pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose.

Vyresni darbuotojai išsaugojo darbus, bet juos praradus sunkiau sugrįžti

„Nepaisant anksčiau girdėtų nuogąstavimu, kad vyresnio amžiaus darbuotojams pandemija taps iššūkiu dėl sveikatos saugumo, galimybių lanksčiai prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ar informacinių technologijų įvaldymo, vyresni darbuotojai išsaugojo savo darbus.

Per pirmąjį karantiną darbuotojų iki 45 metų skaičius sumažėjo 8 procentais, o vyresnių nei 45 metų apdraustųjų skaičius – 2 procentais“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vis dėlto, vyresniems darbus praradusiems žmonėms sunkiau sugrįžti į darbo rinką. Vyriausieji 55-64 metų gavėjai nedarbo išmoką vidutiniškai gauna 6,5 mėnesio, kai tuo tarpu jauniausi – 5,4 mėnesio.

Ar tikėtina, kad dirbsime iki 72-ejų? Prarandame sveikatą anksčiau

Anot K. Zitikytės, tendencijos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje taip pat ir dėl sveikatos problemų.

„Sodros“ duomenimis, apie 15 procentų gyventojų tarp 52-54 metų amžiaus neteko bent dalies darbingumo ir gavo netekto darbingumo pensiją. Tarp 55-63 metų darbingumo netenka iki 25 procentų žmonių. 50-65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, tuo tarpu 30-39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų.

Remiantis užpernai atliktu „Eurostat“ tyrimu, tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė bus 83 metai, o Europos Sąjungos vidurkis – 85 metai. Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar 6 metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galėdamas apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71-erių, mažai tikėtina, kad išvengsime didesnių sveikatos sutrikimų.

„Gyvenimo trukmei didėjant, svarbu ir tai, kad didėtų sveikų gyvenimo metų skaičius. Vyresni darbo rinkos dalyviai serga sunkiau ir ilgiau. Jų padėtį gerintų galimybė vyresniame amžiuje dirbti lankstesniu darbo grafiku“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. Šio amžiaus daugiausia dirba kvalifikuotų profesijų atstovai – 75 procentai, nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai.

Darbo rinka palankesnė kvalifikuotiems ir biudžetiniame sektoriuje dirbantiems pensininkams

„Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp kvalifikuotų profesijų atstovų ir nekvalifikuotomis veiklomis užsiimančių žmonių. Pirmieji įgyja didesnį darbo stažą. Be to, jie ilgiau išlieka darbo rinkoje ir sulaukus pensijos. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 procentai specialistų ir 14 procentų vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 procentus tarp dirbančių pensininkų“ – pastebi K. Zitikytė.

Vyresnio amžiaus darbuotojams palankesnis biudžetinis sektorius. Biudžetinėse įstaigose dirba 32 procentai 55–64 metų žmonių, kitur – 20 procentų.

Dirba 11 procentų pensininkų

Per pastaruosius trejus metus darbo rinkoje išliko beveik tiek pat senatvės pensiją gaunančių ir dirbančių žmonių – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų).

Vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis – 1080 eurų, apie 720 eurų į rankas. Vidutinė dirbančiųjų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai.

Vidutinė moterų pensija Lietuvoje – 390 eurų, tai yra 70 eurų žemesnė nei vyrų (460 eurų). Tarp dirbančių pensininkų skirtumai sumažėja – dirbančių ir gaunančių pensiją moterų vidutinė pensija siekia 470 eurų, o vyrų – 520 eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.