Šiluma brangs saikingai
Pasak „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovės direktoriaus Vaidoto Mačiulio, artinantis žiemos periodui centralizuotos šilumos vartotojus išgąsdino žiniasklaidoje skelbiamos žinios apie šilumos brangimą. Tačiau sunerimti labiausiai turėtų didmiesčių šilumos vartotojai, nes didmiesčiuose nemaža dalis šilumos pagaminama naudojant dujų kurą. O šis kuras pasaulinėje rinkoje pastaruoju metu tapo ypač paklausus ir pabrango apie 60 proc., lyginant su praėjusių metų kaina.
„Šilutės šilumos tinklai“ savo katilinėje bemaž 100 proc. naudoja smulkintos medienos kurą, todėl kainodara šiek tiek kitokia.
„Taip, kaina už suvartotą šilumą Šilutėje taip pat keisis, – sako V. Mačiulis. – Rinkoje brangsta mediena. Kelis metus apie trečdalis Lietuvoje sunaudojamos smulkintos medienos atkeliaudavo iš Baltarusijos ir taip mūsų krašto smulkintos medienos gamintojai buvo dempinguojami. Dabar dėl politinių nesutarimų baltarusiškos medienos kuro srautai į Lietuvą sumažėjo.“
Išlošė tie, kurie renovavo namus
Dar liepos mėnesį „Šilutės šilumos tinklai“ įsigijo kuro, kurio turėtų užtekti bent pusei žiemos laikotarpio. Jeigu praėjusiais metais, kad pagaminti 1 megavatvalandę energijos, reikėjo sunaudoti kuro už 11 eurų, tai šiemet už tokį pat kiekį reikėjo sumokėti jau 18 eurų. Dabar jau yra žinoma, kad prasidėjus šildymo sezonui Šilutės šilumos tiekėjų pagamintos šilumos vartotojai, dėl naudojamo kuro kainos pasikeitimo, mokės 14–15 proc. didesnę kainą už suvartotą 1 kilovatvalandę šilumos. Dabar vienos kilovatvalandės kaina yra 5,25 ct.
Praėjusiais metais už 40 kv. m. ploto buto šildymą rekonstruotame pastate buvo mokama apie 18 eurų per mėnesį, taigi šių metų žiemą tokių butų gyventojams paslauga pabrangs apie 14–15 proc. Žinoma, kad po Naujųjų metų, kai bus baigtas naudoti dabar nupirktas kuras, gali tekti kurą pirkti brangiau ir tuomet šildymo kaina dar kartą keisis.
Žmonės, kurie ryžosi savo namus rekonstruoti, dabar gali džiaugtis, nes jie sunaudoja tik pusę ar trečdalį šilumos energijos, lyginant su kiekiu, kurį sunaudodavo iki namo renovacijos. Todėl šilumos pabrangimą jie pajus mažiausiai. Nerekonstruotų pastatų savininkams belieka ryžtis ir siekti savo namų apšiltinimo.
Juodasis periodas baigėsi
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ bent tris pastaruosius metus iš eilės dirbo nuostolingai, nes privalėjo vykdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą, jog bendrovė turi sugrąžinti vartotojams skolą už per brangiai ankstesniais metais pardavinėtą šilumą. Taigi, tris metus pardavinėjant šilumą pigiau, šilumos gamintojams teko iš savo apyvartos pridėti po 0,5 milijono eurų kasmet. Šių metų pradžioje šilumos kaina jau buvo atitaisyta, nes skola jau išmokėta.
Direktorius V. Mačiulis pasakojo, kad bendrovė pastaruoju metu milijoninių rekonstrukcijos darbų nedarė. Šiemet centrinėje katilinėje buvo tvarkytas kamino įklotas už 2000 eurų ir rekonstruota trečiojo katilo pakura (4000 eurų). Rusnės katilinėje teko perjungti vandentiekio tiekimą ir nuotekų nuleidimą, atjungiant nuo mokyklos sistemų ir perjungiant prie UAB „Šilutės vandenys“ sistemų. Tokias permainas buvo būtina atlikti, nes mokyklos pastatus Savivaldybė ketina parduoti. Perjungimo darbai kainavo 6000 eurų.
Šilutės mieste teko pakeisti šilumos trasą nuo Lietuvininkų g. 22 pastato iki Vilų gatvės trasos, ir tai atsiėjo dar apie 1000 eurų.
„Šilutės šilumos tinklai“, pasak direktoriaus V. Mačiulio, jau dabar galėtų pradėti šildymo sezoną, nes visi katilai ir šilumos tinklai yra paruošti darbui.
Kodėl šiluma Alytuje pabrangs iki 30 procentų?
Šildymo sezonas jau čia pat. Ir šiandien prognozuojama, kad alytiškiams, kaip beveik visų šalies savivaldybių gyventojams, teks plačiau atverti pinigines mokant už centralizuotai tiekiamą šilumą. Planuojama, jog, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, Dzūkijos sostinės gyventojams ši paslauga pabrangs iki 30 proc. Šilumos kaina grįžta į 2018–2019 metų šildymo sezono lygį. Kodėl taip atsitiko?
Alytaus miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Alytaus šilumos tinklai“ centralizuotą šildymą ir karštą vandenį tiekia daugiau nei 20 tūkst. vartotojų, kurių didžiąją dalį sudaro butai. Tad tokiam skaičiui vartotojų yra aktuali šilumos kaina.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamais duomenimis, rugsėjį „Alytaus šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina su PVM yra 5,59 cento, pagal tai Dzūkijos sostinės centralizuotos šilumos tiekėjai tarp 50 tokių tiekėjų šalyje užima 13-ą vietą. Tačiau ne šildymo sezono metu gyventojai šilumos kainą daugeliu atvejų jaučia tik mokėdami už karštą vandenį ir gyvatukus voniose.
Kaip sakė „Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius Mindaugas Nevardauskas, centralizuotos šilumos brangimo priežastys yra dvi – biržose padidėjusios biokuro ir gamtinių dujų kainos: „Biokuro biržoje šis kuras pabrango beveik dvigubai, gamtinių dujų biržoje dujų kaina pakilo maždaug tris, keturis kartus. Mūsų įmonės dalis, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimai, investicijos, amortizaciniai atskaitymai šilumos kainoje nesikeičia. Šie dėmenys yra vieni mažiausių tarp šalies centralizuotos šilumos tiekėjų.“
M.Nevardausko tvirtinimu, biokuro biržoje praktiškai nebeliko baltarusiško biokuro, Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ riboja Europai tiekiamų šių dujų kiekį. „Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius tai sieja ir su geopolitine padėtimi, ir su visame pasaulyje išaugusiu gamtinių dujų sunaudojimu.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento teigimu, baltarusiai jau baigia miškų sanitarinius kirtimus dėl kenkėjų pažeistų medžių, išaugo biokuro poreikis pačioje Baltarusijoje, tad dabar jis gerokai brangesnis nei pernai.
Ateinantį šildymo sezoną Alytuje centralizuotos šilumos kainos grįžta į 2018–2019 metų šildymo sezono lygį.
Pastaruoju metu „Alytaus šilumos tinklai“ šilumai gaminti naudoja 75 proc. biokuro ir 25 proc. gamtinių dujų.
Panevėžiečiai irgi mokės daugiau
Nuo spalio 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 4,70 ct/kWh (be PVM). Palyginus su rugsėju, šilumos kaina didėja 5,9 proc., arba 0,26 cento už kilovatvalandę.
Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos didėjimą lėmė padidėjusios kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainos. Gyventojams šiluma kainuos 5,12 ct/kWh (su 9 proc. PVM), kitiems vartotojams – 5,69 ct/kWh (su 21 proc. PVM).
Karšto vandens kaina perskaičiuojama pagal nustatytą šilumos kainą. Nuo spalio 1 d. Panevėžio miesto ir Pažagienių gyvenvietės gyventojams karštas vanduo, esant pastatuose uždarai šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemai, kainuos 4,32 eurų (su 9 proc. PVM) už kubinį metrą, o esant atvirai sistemai – 5,06 eurų (su 9 proc. PVM) už kubinį metrą.
Panevėžio rajono Liūdynės kaimo gyventojams karštas vanduo kainuos 4,87 eurų (su 9 proc. PVM) už kubinį metrą.
