Tai grąžinti paskolas ar ne?
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas turintiems santaupų siūlo grąžinti paskolas.
„Jeigu žmonės grąžintų kredito dalis, sutaupytų bankams mokamas palūkanas. Čia būtų saugus ir geras sprendimas“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Tačiau Turto valdymo „INVL grupės“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė su tokiu patarimu nesutiko.
„Kai turime infliaciją, pinigai nuvertėja, nuvertėja ir paskolos. Tiems, kurie moka elgtis su pinigais, paskubėti atsikratyti paskolomis už itin žemas palūkanų normas, jeigu jos paimtos pastaraisiais metais, tai nėra tinkamiausias variantas, tai nėra teisingas receptas.
Juk jų paskolos yra su itin mažomis palūkanomis, o jei jie turi atliekamų lėšų, daug patraukliau yra jas investuoti ir gauti aukštesnę grąžą“, – paneigė ji.
Anot ekonomistės, toks kreditų eksperto patarimas tiktų tik tiems žmonėms, kurie nežino, kaip savo pinigus įdarbinti ir juos laiko indėliuose, negauna už juos palūkanų, tada indėliai iš tiesų nuvertėja. „Jau geriau grąžinti paskolas“, – portalui lrytas.lt pripažino I.Genytė-Pikčienė.
Į paskolų grąžinimą neigiamai sureagavo ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas: „Tikrai ne, nes tai prieštarauja logikai. Žmonės bijo didesnės infliacijos, jų turimos lėšos nuvertėja, nuvertėja kartu ir paskolos.“
Pasak jo, grąžinti paskolas vertėtų tik tada, jei paskolų palūkanų normos būtų didesnės nei infliacija. Tačiau šiuo metu situacija visai kitokia.
„Pavyzdžiui, dažniausiai imama paskola yra paskola būstui. Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normų vidurkis dabar yra 2,1 proc. Tai gerokai mažiau nei infliacija, o infliacija, rugsėjo duomenimis, siekia 6 proc. Akivaizdu, kad dabar visiškai neverta grąžinti būsto paskolos, jei turima atliekamų lėšų“, – paaiškino jis.
Išsigandę infliacijos žmonės skuba investuoti
Nors dažniausiai kalbama, kad turimas santaupas reikia investuoti, jog būtų gaunama iš jų didesnė grąža, T.Povilauskas ragino susimąstyti, ar tai daryti verta visiems. Jis pabrėžė, jog kiekvienas asmuo privalo turėti pinigų juodai dienai. Sąskaitoje turėtų gulėti bent 3–6 mėnesiams vartojimo išlaidoms skirta suma. Jei tokių pinigų sąskaitoje nėra, apie investavimą neturi būti net kalbama.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus per mėnesį išleidžia 700 eurų, tada jam reikėtų turėti bent 2–4 tūkst. eurų sąskaitoje ir nesigraužti, kur tuos pinigus investuoti.
Tačiau jei toks žmogus turi atliekamų pinigų ir turi vartojimo paskolą, su keliasdešimties procentų palūkanomis, faktas, tą paskolą logiška grąžinti“, – naujienų portalui lrytas.lt išimtį įvardijo ekspertas.
Tačiau skubėti pinigus investuoti vien dėl to, kad šiuo metu pinigai sparčiai nuvertėja, nederėtų. Pasak T.Povilausko, tai tiesiog neprotinga, nes, kaip tada visus pinigus suinvestavus bus susimokama už pabrangusią šilumą ar elektrą?
„Baisu, nes susidūrę su infliacijos grėsme žmonės pradeda skubėti kažką daryti ir gerai nepagalvoja, kur investuoti, investuoja į kriptovaliutas ar kitur. Žmonės tampa jauku nelinkintiems gero. Bus daug istorijų su nudegimais.
Čia ir atsiranda rizika, kad, jei žmonės visą krūvą pinigų išmes, galbūt tam nebus tinkamas laikas, o tada... Geriau po truputį tuos pinigus investuoti, o ne viską iš karto“, – patarė ekonomistas.
Tačiau turinčius nemažai atliekamų santaupų jis ragino pagalvoti apie investavimą finansų rinkose – į investicinius fondus, akcijas.
„Jei žmogus turi 0,5 mln. eurų, jam reikia ir į nekilnojamąjį turtą (NT) investuoti, ir į pasaulio akcijas. Bet jei žmogus turi 20 tūkst. eurų, jis į NT neįnvestuos. Jam lieka tik investiciniai fondai, akcijos ir kita“, – teigė T.Povilauskas.
