Ekspertai įvertino biudžeto projektą: šiuo metu valstybė švaistosi pinigais, padidintos išmokos pradės smaugti

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks. Tuo metu politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad valdžios sprendimas kol kas naujų mokesčių neįvesti gali būti bandymas užsidirbti politinius dividentus. Ekspertai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino biudžeto projektą ir numatomą valdžios sektoriaus deficitą, kuris turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvos valdžia, kaip ir kitos šalys, itin išlaidauja, švaistosi pinigais į kairę ir dešinę, tačiau greitai tokios prabangos nebeliks.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Lapinskas.
M.Lapinskas.
R.Urbonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Urbonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Oct 11, 2021, 7:04 PM

Valstybė pinigais švaistysis nebeilgai

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, jog šiuo metu šalims negalioja fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias biudžeto deficitas turėtų būti mažesnis, o išlaidos biudžete – net 1 mlrd. eurų menkesnės.

„Kadangi Europa ir Europos Komisija pripažįsta, jog vis dar gyvename pandemijos metu, jog reikia papildomų indėlių iš Europos valstybių ekonomikai skatinti, tad jokia valstybė nesiima griežtų taupymo priemonių ir toliau turi didelius biudžeto deficitus“, – patikino ekonomistas.

Jo manymu, 2022 m. turėtų būti paskutiniai metai, kai valstybės fiskalinių drausmės taisyklių nesilaiko ir taško pinigus į kairę ir dešinę, nes jau šiemet matome neigiamas to pasekmes.

„Infliacijos šuolis iš dalies susijęs su energetikos išteklių, kai kurių žaliavų, transportavimo brangimu. Bet jis susijęs ir su tuo, kad palūkanų normos yra istorinėse žemumose, pinigų pasiūla didinama, valstybės turi milžiniškus biudžeto deficitus ir išlaidas didina, kai tų išlaidų didinti jau nebereikėtų.

Kitais metais ši fiskalinė politika Europoje didins ekonomikos augimą ir pakaitins infliaciją“, – patikino ekonomistas.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, biudžeto deficitą labiausiai lemia vienkartinės išlaidos, susijusios su pandemija, migrantais bei situacija pasienyje. Tačiau N.Mačiulis pabrėžė, jog Lietuvos biudžeto deficitas nėra tarp didžiausių, visgi tie 3 proc. yra nemenka suma, kuria bus skatinama ekonomika.

„Bet ateinančiais metais pagalbos verslui ir gyventojams nereikės. Mes jau dabar matome sparčiai augančią ekonomiką, darbo vietų yra daug daugiau nei bedarbių, galinčių užimti šias vietas. Tad problema yra ne paklausa, o pasiūla, nes yra sutrikęs kai kurių prekių žaliavų, energetikos išteklių tiekimas. Tad čia gelbėti nėra ko.

O biudžetas yra sudėliotas, kad būtų socialiai orientuotas. Išlaidų augimas nukreiptas į skurdo, socialinės atskirties, pajamų nelygybės mažinimą“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas tiems, kurie uždirba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį. N.Mačiulio žodžiais, tai reiškia, kad didžioji dalis tų lėšų bus nukreiptos į vartojimą. 2022 m. kils ir minimali mėnesio alga (MMA), viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui numatyti 0,5 mlrd. eurų, o tai irgi paskatins vartojimą.

„Bet pats 3 proc. BVP deficitas reiškia, kad nepakaks ekonomikos augimo tam, kad biudžeto pajamos būtų padidintos tiek, kiek norima padidinti biudžeto išlaidas. Tiems poreikiams dar bus skolinamasi.

Gera žinia ta, kad skolinimosi kaina išlieka nulinė arba neigiama. Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybė pasiskolino už neigiamas palūkanas, vadinasi, ateityje turės grąžinti mažiau pajamų, nei pasiskolino“, – sakė jis.

Socialinių išmokų naikinimas nėra išeitis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi dar vieną problemą – žmonės registruojasi į Užimtumo tarnybą, bet realiai kai kurie darbo net neieško, dirba šešėlyje. Dabar svarstoma apie pertvarką, kad kelis kartus darbo atsisakęs žmogus prarastų teisę į bet kokias išmokas. Tačiau N.Mačiulio teigimu, šios problemos tokios pertvarkos neišspręs.

„Šiuo metu turime aukštą struktūrinį nedarbą – kompetencijos ir įgūdžiai, kuriuos turi dabartiniai bedarbiai, prasilenkia su tuo, ko tikisi darbdaviai. Daugelis prarado darbus apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose, bet šiuo metu daug daugiau darbuotojų reikia pramonei, statybų ir transprorto sektoriuose.

O iš vieno sektoriaus į kitą arba iš vieno miesto į kitą darbuotojai juda lėtai. Tad socialinių išmokų sistemos pakeitimas situacijos nepagerins“, – nukirto jis.

Anot jo, daug geriau suveiktų efektyvesnės perkvalifikavimo programos, nes šiuo metu turime daug ilgalaikių bedarbių, kurių kompetencijos ir gebėjimai tapo nebeaktualūs darbo rinkai, o socialinių išmokų panaikinimas jiems nepadės grįžti į darbą.

„Nebent jie sutiks dirbti visiškai nekvalifikuotus darbus arba bus priversti keliauti į darbą, kuris nėra šalia jų namų“, – įvardijo išimtį N.Mačiulis.

Ar tinkamas laikas mokesčiams?

„Niekas nenori būti mokesčių didinimo velnio advokatu, nors, kalbant apie politinį ciklą, patogesnis laikotarpis įgyvendinti mokesčių reformą, naikinti lengvatas būtų dabar, nes 2022 m. nebus jokių rinkimų. Bet sprendimas turbūt atidėtas, nes ekonominė ir pandeminė situacija vis dar neapibrėžta ir nenorima nei per daug erzinti gyventojų, nei rizikuoti“, – svarstė ekonomistas.

Visgi, anot jo, žvelgiant į ekonominę situaciją, dabar buvo geras metas mokesčių sistemos peržiūrai ir jos įgyvendinimui. Jo teigimu, buvo galima įvesti, pavyzdžiui, taršos mokesčius, kurie neslopintų ekonomikos augimo, bet leistų sumažinti skolinimosi poreikį.

Biudžete nauji mokesčiai nenumatomi, o tai, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, gali būti ir politinis valdančiosios daugumos sprendimas, siekiant pasitaisyti savo politinę karmą.

„Nėra taip, kad visai negalvojama, kaip tą situaciją ir įvaizdį pagerinti, juk laukia 2024 m. rinkimai, laukia ir vėlesni rinkimai, o politikai niekada nenori baigti karjeros su viena kadencija.

Tik kyla klausimas – kiek tai pavyks padaryti, nes kol kas matome tik pirmą biudžeto variantą Seime, bus dar daug pakeitimų. Įprastai Seime dar prasideda pageidavimų koncertas, ypač iš vienmandatininkų“, – kalbėjo ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad biudžetas yra socialiai orientuotas, svarbios išmokos ir pensijos. Tai nėra blogai, tačiau, pasak R.Urbonaitės, būtina žmones ir skatinti dirbti, uždirbti bei mokėti mokesčius.

„Aišku, turime stiprias finansines injekcijas iš išorės, bet pinigais amžinai nelis. Reikia įvertinti biudžeto subalansuotumą, o kol kas kalbama, kad naujų mokesčių neįves. Bet jei nėra naujų mokesčių, reigia galvoti apie priemones, kurios padėtų biudžetą padidinti. Kitaip pyragas nedidėja, o jį padalinti bus sunku, kad laimingų būtų daugiau.

Tad jei mokesčių nesurinksime daugiau, visos tos padidintos išmokos pradės mus smaugti“, – patikino politologė.

Pasak komunikacijos konsultato Mindaugo Lapinsko, apskritai pasaulyje mokesčių mažinimo vajus šiuo metu nėra madingas, tad gali būti taip, jog dabar nauji mokesčiai neplanuojami, tačiau biudžeto projektui patekus į Seimą ir politikams ėmus prašyti vieniems ar kitiems projektams finansuoti pinigų, mokesčius vis tiek teks didinti ar įvesti naujus.

Kitais metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryt 3,1 proc. BVP, tai reiškia, kad išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, visgi deficitas bus mažesnis nei šiemet, kuris turėtų sudaryti 4,4 proc.

2020 m. valdžios sektoriaus deificitas siekė 7,4 proc. BVP.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.