Sojų, migdolų, avižų ir kiti gėrimai neišstūmė iš parduotuvių lentynų natūralaus pieno ir jo produktų. Net ir nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje šių gaminių vartojimas nesumenko.
Lietuviai patenka į dešimtuką pasaulio šalių, kurių gyventojai daugiausia suvalgo sūrio, varškės, sviesto ir kitokių šviežių pieno produktų.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais kiekvienam mūsų šalies gyventojui jų teko po 320 kilogramų – maždaug tiek suvartojama jau penktus metus iš eilės.
Tradicijos – tvirtos
Apskritai ES regionas yra pasaulinis pieno produktų vartojimo lyderis – čia vienam žmogui per metus tenka apie 250 kilogramų pieno produktų.
Naujoji Zelandija, Australija, JAV, Kanada ir Baltarusija irgi patenka tarp tų valstybių, kuriose vienam vartotojui tenkantis pieno produktų kiekis per metus perkopia 200 kilogramų.
Kitose šalyse pieno produktai neturi tokios didelės paklausos. Ukrainoje, Rusijoje, Argentinoje, Brazilijoje ir Meksikoje per metus suvartojamas jų kiekis atitinkamai mažėja nuo 155 iki 105 kilogramų žmogui.
Įdomi detalė: per pastaruosius šešerius metus labiausiai pieno produktų paklausa padidėjo Taivane (6,5 proc.).
Jame 2015-aisiais vienam gyventojui teko 16 kilogramų pieno produktų, pernai – 20.
Mitybos įpročiai, tradicijos ir kultūra – tai, pasak Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, daro įtakos gausiam pieno produktų vartojimui Lietuvoje.
Didėja pieno kainos
Tuo metu pieno ūkiai jau atsispyrė nuo dugno. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, pernai iš viso buvo primelžta ir perdirbėjams parduota 1,365 mln. tonų pieno – maždaug 12,2 tūkst. tonų daugiau nei 2019-aisiais ir šiek tiek – 2 tūkst. tonų – daugiau nei 2018-aisiais.
Tad pieno gamyba, ilgai smukusi, kiek padidėjo, bet kartu pasistiebė ir Lenkijos perdirbėjams parduodamo pieno kiekis. Pernai pietiniams kaimynams jo buvo išvežta 18,5 tūkst. tonų, užpernai – 13 tūkst. tonų, 2018-aisiais – 6,2 tūkst. tonų.
Vis dėlto skaičiai, svarbūs pieno perdirbėjams, vartotojams ne itin rūpi. Jiems svarbiausia – pieno ir jo produktų kainos, o jos šiemet šuoliuoja aukštyn.
ŽŪIKVC duomenimis, vidutinė į litro talpos tetrapakus išpilstyto 3,5 proc. riebumo pieno kaina, pernai spalio pradžioje siekusi 0,97 euro, šiuo metu sukasi apie 1,08 euro.
2,5 proc. riebumo kefyras, išpilstytas į 1 l talpos plastiko maišelius, per minėtą laiką pabrango nuo 0,95 iki 1,08 euro, arba maždaug 14 proc.
Rugsėjo mėnesio duomenys liudija, kad tendencija išliko: po centą ar kitą kilo grietinės, jogurto, varškės kainos, o sviesto kainos svyruoja – tai šiek tiek sumažėja, tai vėl pakyla.
Produktai tebebrangsta
Anot „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, šiame tinkle pieno ir jo produktų vartojimas nuo pernykščio rugsėjo iki šiol beveik nepakito, bet atsirado nauja tendencija – perkama daugiau gaminių, kuriuose santykinai didelis baltymų kiekis, ir tokių, kuriuose nėra laktozės.
„Nuo pernykščio rudens iki šiol kainų pokyčiai nepalietė tik pigiausio segmento, kuriame yra ir dalis savojo – N prekės ženklo produktų. Juos tiekia antrinė „Norfos“ įmonė – „Rivonos“ pieninė Alytuje. O brangesnio segmento pieno ir jo produktų kainos vidutiniškai pakilo 5 procentais,“ – sakė D.Ryliškis.
Kad per metus pieno produktų padavimas po truputį augo, paliudijo ir „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Tačiau, pasak jos, pardavimui reikšmingiausią įtaką darė ir tebedaro akcijos, o jų dydis ir išsidėstymas šiųmetį ir pernykštį rugsėjį skyrėsi.
Anot E.Dapkienės, pabrangęs žaliavinis pienas išaugino gaminių savikainą, o kartu ir kainas lentynose.
„Šiųmetę vasarą, palyginti su pernykšte, Lietuvoje ir daugumoje kitų Europos valstybių pienas pabrango dviženkliu procentu ir nustebino visą rinką.
Kodėl konkrečiai susiklostė tokia situacija, iki galo nėra aišku. Dauguma rinkos dalyvių tai sieja su sąnaudų augimu tiekimo ir gamybos grandinėje“, – aiškino E.Dapkienė.
Pasak jos, dar per anksti prognozuoti, kokio dydžio produktų kainų pokyčiai laukia ateityje, bet tendencijos išlieka nepalankios vartotojams.
„Savo ruožtu su tiekėjais nuolatos ieškome abipusių sprendimų, kad mūsų pirkėjai nepajustų reikšmingų kainų pokyčių“, – sakė E.Dapkienė.
Žaliavinio pieno supirkimo kainos šiuo metu vis dar laikosi aukštumoje.
Kokia vidutinė ji buvo rugsėjį, Žemės ūkio ministerija dar nepaskelbė, tačiau rugpjūtį ji sukosi apie 0,31 euro už kilogramą, taigi per metus pakilo kone penktadaliu.
„Įprasta, kad ganiavos laiku žaliavinis pienas pinga, nes padidėja pasiūla, tačiau šiemet taip nenutiko.
Pieno trūksta, o tai yra viena priežasčių, aukštai iškėlusių jo supirkimo kainas.
Taip pat įtakos joms turi stipri perdirbėjų konkurencija ir vidaus rinkoje, ir aplinkinėse šalyse“, – sakė E.Simonis.
Žaliavinio pieno kainos panašias aukštumas buvo pasiekusios 2014-aisiais, kai pieno produktų eksportas į Rusiją buvo milžiniškas. Tačiau po to, kai reaguodama į ES sankcijas dėl Krymo okupacijos Rusija paskelbė embargą, eksporto neliko, neliko ir išsvajotų kainų.
Eksportas dar neatsitiesė
Dėl pandemijos užsivėrus Europos rinkai Lietuvos įmonės per karantiną gamino ilgai galiojančius pieno produktus – sviestą, pieno ar išrūgų miltelius, fermentinius sūrius ir krovė juos į sandėlius. Ar jie ištuštėjo?
„Produktų juose mažėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Vis dar aktyviai ieškoma naujų pirkėjų.
Kadangi sviestas ir pieno milteliai yra naudojami kaip žaliava tolesnėje gamyboje, šiemet pavyko rasti užsakovų Pietų Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, Azijos šalyse“, – kalbėjo E.Simonis.
Šiek tiek atsigavo ir prekyba su ES šalimis, kur kone 70 proc. viso mūsų sūrių eksporto atriekiama Italijai. Į ją gausiai gabenama jauno sūrio, iš kurio gaminama mocarela.
„Karantino surakintos įmonės metų pradžioje vylėsi, kad duris atvėrus restoranams ir kavinėms eksportas įsisiūbuos.
Nors kavinės ir restoranai senokai veikia, pieno produktų poreikis juose nepasiekė ankstesnio lygio.
Kol kas pieno produktų eksportas sudaro apie du trečdalius to, koks buvo prieš pandemiją“, – sakė pašnekovas.
Statistika: kiek ir ko suvalgoma
Statistikos departamento duomenimis, pieno ir jo produktų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, nemažėja. Pavyzdžiui, 2016–2017 metais tai buvo 321–328 kg, pernai – 326 kg. Tiesa, tik 2019-aisiais vidurkis buvo smuktelėjęs iki 294 kg.
Mėsos ir jos produktų vartojimas taip pat didėja: 2016 m. vienam žmogui teko 86 kg per metus, pernai – 104 kg.
Užtat mažiau suvartojama grūdų ir jų produktų. Per aptariamus penkerius metus jų kiekis, tenkantis vienam vartotojui, smuktelėjo nuo 123 iki 103 kilogramų.
Šiek tiek daugiau suvalgoma daržovių – 2016-aisiais tai sudarė 99 kilogramus, pernai – 102 kg. Tačiau vis mažiau patiekalų lėkštėse atsiranda bulvių. Jų metinis vartojimas per penkmetį sumažėjo nuo 94 iki 81 kilogramo žmogui.
Vaisių ir uogų paklausa didėja. 2016-aisiais vienam gyventojui jų teko 80 kg, pernai – jau 103 kg.