V. Čmilytė-Nielsen apie keturių darbo dienų savaitę: apie diskriminaciją čia negali būti kalbos Premjerė: atsirastų galimybė tėvystę derinti su karjera

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, siūlanti nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų ir atsisako gaunamų išmokų, neįžvelgia privataus sektoriaus darbuotojų diskriminacijos.

Neįžvelgia privataus sektoriaus darbuotojų diskriminacijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Neįžvelgia privataus sektoriaus darbuotojų diskriminacijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Kukuraitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
L.Kukuraitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Neįžvelgia privataus sektoriaus darbuotojų diskriminacijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neįžvelgia privataus sektoriaus darbuotojų diskriminacijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
I.Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Tamašunienė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Tamašunienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 12, 2021, 10:58 AM, atnaujinta Oct 12, 2021, 5:09 PM

„Apie diskriminaciją čia negali būti kalbos. Noriu pabrėžti, kad jokios sąlygos privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms nėra bloginamos. Tačiau įvedus tokį reguliavimą iš pat pradžių ir privačiame sektoriuje, tai galėtų tapti papildoma našta.

Todėl manau, kad reikėtų eiti pažingsniui, ir tas pasiūlymas kažkuria prasme Lietuvoje būtų badomasis projektas. Jeigu jis pasiteisintų, toks modelis galėtų plėstis. Tačiau iš karto siūlyti jį privačiam sektoriui, manau, būtų neteisinga“, – antradienį Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, tai yra gera priemonė, kuri galėtų tapti alternatyva lanksčiau derinti vaikų priežiūrą iki 3 metų ir darbą viešajame sektoriuje.

„Iš esmės kiek teko diskutuoti su įvairių institucijų atstovais, tokia priemonė tikrai galėtų pasiteisinti, ji atitinka Vyriausybės programą, kurios viena iš nuostatų yra tai, kad mes imsimės priemonių, sudarydami galimybę moterims anksčiau grįžti į darbą ir šiaip jaunoms šeimoms lanksčiau derinti karjeros ir šeimos įsipareigojimus“, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkė aiškino, kad tokį modelį yra išbandžiusios Islandija, Švedija, Japonija, dabar jį vykdo Ispanija, Naujoji Zelandija.

32 valandų darbo norma

Antradienį Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen Seimui pateikė Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūloma nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Kai kurie opozicijos atstovai šioje parlamento vadovės iniciatyvoje įžvelgia diskriminaciją privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kėlė klausimą, ar Darbo kodeksas – ta vieta, kur galima daryti pilotinius projektus?

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė asmeniškai sako nepritarianti tam, kad įstatymo nuostatos dėl sutrumpinto darbo laiko galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose.

„Asmeniškai pritariu pačiam įstatymo projekto tikslui – turime ieškoti būdų, kaip efektyviai padėti tėvams po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbą. Tačiau absoliučiai nepritariu nuostatai, kad tai galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose. Kuriame nelygybę statuso pagrindu“, – mano I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Jos nuomone, tokius pasiūlymus reikėtų aptarti tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi ir taikyti vienodas sąlygas auginti vaikus ir dirbti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Seime svarstant šį klausimą Tomas Vytautas Raskevičius V.Čmilytę-Nielsen gyrė: „Projektas geras visomis prasmėmis“.

Vytautas Bakas taip pat pripažino, kad pati idėja – puiki. „Bet noriu suprasti jūsų motyvus: jei tarptautinė praktika rodo, kad tai pozityviai veikia įmonių veiklą, kodėl to nesiūlote ir privačiam sektoriui“, – klausė Seimo narys.

Į tai V.Čmilytė-Nielsen atsakė, kad viešasis sektorius su privačiu negali konkuruoti atlyginimų dydžiu. Konkurencija, jos tikinimu, įmanoma tik suteikiant tam tikras garantijas. „Šis siūlymas pozityviai diskriminuoja viešąjį sektorių“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Kaip „Elta“ jau skelbė, Lietuvos regionų frakciją irgi stebina siūlymas darbo savaitę sutrumpinti tik tiems darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje. Šios frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės nuomone, toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių.

„Toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių pasinaudoti papildomomis lengvatomis auginant vaikus. Siūlymai stiprinti šeimos politiką, skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų ir sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeimą yra sveikintinos, bet šiuo atveju išskiriama ir privilegijuojama viena visuomenės grupė“, – mano Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R.Tamašunienė.

Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Premjerė palaiko 

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad siūlymas trumpinti darbo savaitę į darbą nepasibaigus tėvystės atostogoms grįžusiems valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams suteiktų daugiau laisvės derinant tėvystę ir karjerą.

„Galbūt 4 darbo dienų savaitė yra būdas tiesiog moteriai suderinti ir grįžimą į darbą, ir tam tikrus labai objektyvius poreikius – sakau moteriai, nes paprastai, deja, statistika negailestinga, tai yra moterys – grįžti į darbą ir gebėti suderinti savo kitus įsipareigojimus, kurių objektyviai auginant mažą vaiką yra“, – antradienį Seime komentavo Vyriausybės vadovė.

Premjerės nuomone, tai galėtų būti paskata mažamečius auginantiems tėvams grįžti į darbą, tad apie darbo savaitės trumpinimą mažamečių tėvams bus diskutuojama Trišalėje taryboje.

„Čia toks pasirinkimas, kad, viena vertus, tai galėtų būti paskata daliai vaikus auginančių tėvų tiesiog grįžti į darbą. Aišku, kaip į tai pažiūrės darbdaviai, teks diskutuoti, nes nesinorėtų, kad tai būtų nuostata, kuri diskriminuos vaikus auginančius tėvus darbo rinkoje ir dėl tos vienos dienos per savaitę kas nors svarstytų, ar tokį žmogų verta samdyti, tuo pačiu metu, kai iš visų kraštų girdim skundus, kad darbo jėgos labai trūksta“, – sakė premjerė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.