„Prekybos sektorius jau mėnesį gyvena su galimybių pasu. Iš pradžių bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus! Kodėl?
Gal nesinori rūpintis dėl GP, gal dėl privalomų kaukių nebemato skirtumo. Atsakymo nežinau. Tik matau, kad ribojimas, kuris turėjo paskatinti vakcinuotis ir prisidėti prie saugesnio apsipirkimo, išsisėmė dar iki jo įsigaliojimo. GP jau turime mėnesį, tačiau susirgimų atvejų skaičiai, deja, bet nekoreliuoja“, – feisbuke parašė R.Vainienė.
Jos teigimu, turimais trijų tinklų duomenimis, didžiosiose maisto prekių parduotuvėse aptarnaujančiose su galimybių pasu klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Be to, dėl pasikeitusių srautų parduotuvėse veikiančiose su galimybių pasu vienam pirkėjui tenka 23,2 kv.m., o aptarnaujančiose visus – 9,6 kv.m.
Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose prašoma galimybių paso. Beje, tik Lietuva ir Kipras Europoje prašo galimybių paso maisto prekių parduotuvėse, rašo R.Vainienė. Galimybių paso tvarka dar galioja ir Prancūzijoje, o nuo šios savaitės ir Latvijoje, tačiau jo prašoma tik didesniuose prekybos centruose, ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse.
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės, absoliuti dauguma šalių prekyboje reguliuoja srautus, taiko ploto ribojimus vienam pirkėjui. Dėl teisės aktais įvestos 1500 kv. m. prekybinio ploto ribos atsirado skirtis pačioje prekyboje maisto produktų rinkoje.
„Na, pasimatavome galimybių pasą prekyboje. Nebemarinuokime laiko ir judėkime pirmyn. Mano giliu įsitikinimu, ką rodo jau pusantrų metų patirtis, prekyba gali veikti esant bet kokiai epidemiologinei situacijai. Tiesiog turi būti surikiuotas lankytojų srautas“ , – apibendrino R.Vainienė.
