Pensininkai su siaubu laukia šildymo sąskaitų, bet kainų augimą labiausiai pajus ne jie

Įsisukanti kone visų prekių ir paslaugų infliacija bei nepalyginamai didesnes išlaidas nei pernai atnešantis šildymo sezonas neramina daugelį. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, kalbėdamas „Žinių radijuje“, išsakė mintį, kad pensininkai yra ta žmonių grupė, kuri nukentės labiausiai, nes nė viena valstybė neišgalės pakelti tiek pensijų, kiek brangsta paslaugos ir prekės.

2022 metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti daugiau nei prognozuojama infliacija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2022 metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti daugiau nei prognozuojama infliacija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dirbantiems biudžetinėse įstaigose ar užimantiems kitas pareigas, kur atlyginimas priklauso nuo bazinio dydžio, pajamų pokytis bus nedidelis – planuojamas vos apie 2 proc. augimas.<br>V.Balkūno nuotr.
Dirbantiems biudžetinėse įstaigose ar užimantiems kitas pareigas, kur atlyginimas priklauso nuo bazinio dydžio, pajamų pokytis bus nedidelis – planuojamas vos apie 2 proc. augimas.<br>V.Balkūno nuotr.
2022 metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti daugiau nei prognozuojama infliacija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2022 metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti daugiau nei prognozuojama infliacija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dirbantiems biudžetinėse įstaigose ar užimantiems kitas pareigas, kur atlyginimas priklauso nuo bazinio dydžio, pajamų pokytis bus nedidelis – planuojamas vos apie 2 proc. augimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dirbantiems biudžetinėse įstaigose ar užimantiems kitas pareigas, kur atlyginimas priklauso nuo bazinio dydžio, pajamų pokytis bus nedidelis – planuojamas vos apie 2 proc. augimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 18, 2021, 5:57 AM, atnaujinta Oct 18, 2021, 12:30 PM

„Košmaras. Kažkas nori išžudyti žmones labiau nei koronavirusas. Jį bent daktarai žino, pataria, ką daryti, o čia kaip? Ką daryti, jei daug žmonių pas mus gauna iki 300 eurų pensiją?“, – į kylančias energetikos išteklių sąskaitas reagavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.

Jos teigimu, jau ankstesnėmis žiemomis, kai šildymo ir elektros kainos tiek nekainuodavo, už komunalines paslaugas sumokėję ir vaistų nusipirkę senjorai likdavo su 100 eurų kišenėje.

„Miestuose dar pusė bėdos – čia esama „Carito“ valgyklų. Bet yra ne tik didieji miestai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo G.Makarevičienė.

Ji neslėpė: premjerę Ingridą Šimonytę gerbia, tačiau liko nepatenkinta, kai ši pasakė, kad į energetinių išteklių kainodarą nesikiš. „Kam tada reikalinga valstybė? Jei pernai kainų kėlėjai uždirbo 170 mln. eurų, tai mažai? Reikia žmones pražudyti? Bus ir savižudybės, ir infarktai, ir ko tik nori. Nežinau, kaip žmonės išgyvens. Pasipiktinimas baisiausias. Aš tiek prisiklausau, kad kitą kartą ir užmigti sunku. O žmonės nemeluoja, jie nekeršija – mes įpratę kentėti“, – sakė pašnekovė.

Tauragėje 90 eurų mažiau nei Vilniuje

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, finansų ekspertė Asta Klimavičienė svarstė, kad kylančios kainos ir nevienodai didėjančios pajamos gali lemti, kad nelygybė Lietuvoje toliau augs.

„Sodros“ mokamos pensijos nėra didelės. Tačiau daug Lietuvos pensininkų moka verstis su gaunamomis pajamomis, gyvena taupiai, planuoja savo pirkinius, neretai net dovanoja pinigų vaikams ar anūkams.

2022 metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti daugiau nei prognozuojama infliacija. Žinoma, žodis „vidutinė“ statistikoje gali klaidinti – yra žmonių, kurių pensija gerokai mažesnė nei vidutinė.

Pensininkų pajamos Lietuvoje nevienodos – pavyzdžiui, vidutinė pensija Tauragės rajone yra apie 90 eurų mažesnė nei Vilniuje. Tad ir augančios kainos skirtingose Lietuvos dalyse gyvenančius pensininkus paveiks nevienodai“, – teigė pašnekovė.

„Sodra“ portalui lrytas.lt perdavė, kad socialinio draudimo pensijos indeksuojamos pagal paskaičiuotą vidutinį metinį (trejų praėjusių metų (faktinį) ir ketverių metų Finansų ministerijos prognozuojamą) šalies darbo užmokesčio kitimo tempą. Pensijų indeksacijai „lubų“ nėra, vertinamas tik ateinančių dvejų metų pensijų draudimo rūšies balansas – jis turi būti teigiamas.

Nuo 2022 m. numatomas papildomas individualios pensijos dalies indeksavimas – 4,24 proc. Tam numatoma skirti 70 mln. eurų.

Vos 2 proc. augimas

Augančias kainas, anot A.Klimavičienės, pajus visi. Pirmiausia tie, kurių pajamos nedidelės. Nemaža dalis lietuvių ir dabar gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.

„2022 metais minimalusis mėnesio atlyginimas (MMA) į rankas turėtų išaugti apie 50 eurų. Vertinant procentais, tai didesnis augimas nei senatvės pensijų. Planuojama didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Dėl to mažiausiai uždirbantiems dar prisidėtų iki 15 eurų“, – skaičiavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad dirbantiems biudžetinėse įstaigose ar užimantiems kitas pareigas, kur atlyginimas priklauso nuo bazinio dydžio, pajamų pokytis bus nedidelis – planuojamas vos apie 2 proc. augimas.

„Tad manyčiau, kad kainų augimą labiausiai pajus būtent ši grupė. Taip pat ir dirbantieji privačiame sektoriuje, kurių pajamos nedidelės, bet viršijančios MMA. Jei šiai grupei nebus didinami atlyginimai, mažės jos perkamoji galia. Atlyginimas eurais bus beveik toks pats, tačiau prekių ir paslaugų žmonės galės įsigyti mažiau, nes kainos auga“, – komentavo A.Klimavičienė.

Išsiskiria regionai

Galvojantiems apie artėjantį šaltąjį sezoną, dažnai pirmiausiai aktualu šildymo kaina. Jos prognozės skirtingiems Lietuvos regionams skiriasi. Šildymo kainų šuolis labiausiai aktualus vilniečiams. O Kaune ar Klaipėdoje prognozuojamas palyginti nedidelis augimas.

Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovė, reikėtų nepamiršti, kad elektra ar dujos brangsta visiems – ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Tai paprastai reiškia, kad augs daugumos prekių ir paslaugų kainos. Taigi infliacija palies visus, tačiau nevienodai.

Šiuo atveju, pasak A.Klimavičienės, išsiskiria ne tik skirtingos gyventojų grupės, bet ir geografiniai regionai.

Pavyzdžiui, Kaune gyvenantis pensininkas, gaunantis kompensaciją už šildymą, tiesiogiai energijos kainų augimo gali ir nepajusti. Tačiau jei perkamų prekių ar paslaugų kainos augs daugiau nei pensijos indeksavimas, perkamoji galia kiek sumažės.

Žymiai labiau infliacija gali kirsti kiek daugiau nei MMA uždirbančiai šeimai Vilniuje, negaunančiai kompensacijos už šildymą. Planuojamas šildymo kainų šuolis tokios šeimos finansinę situaciją gali ženkliai pabloginti. Ypač gyvenantiems nerenovuotuose namuose su centralizuota šildymo sistema. Pirmiausia šeimos biudžete tai pasijus tiesiogiai per stipriai išaugusias šildymo sąskaitas. Vėliau, jei atlyginimai neaugs, per pabrangusias įprastines prekes ir paslaugas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Oponentai: ar valdančioji koalicija valdoma ultimatumais?