„Seimas yra labai stipriai pasidalijęs šiuo klausimu, bet būtų gerai, kad prie jo nebūtų grįžta, ir kaip nuspręsta, kad taip ir liktų, nes tai sudėtingas ir nevienareikšmis dalykas, bet priimtas sprendimas toks, koks yra“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V.Mitalas.
Pasak politiko, jei prezidentas įstatymo pakeitimus vetuos, tolesnis jų tobulinimas Seime mažai tikėtinas.
„Prezidento veto reikštų šio klausimo nužudymą“, – mano Seimo Laisvės frakcijos narys.
„Iš mano pusės, daug alternatyvų, ką dar būtų galima nuveikti šitoje situacijoje nesimato“, – apie galimus kitus sprendimus, kaip skatinti gyventojus skiepytis kalbėjo V.Mitalas.
G.Nausėda trečiadienį priims sprendimą, ar pasirašyti Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad nenorintieji skiepytis už privalomus testus nuo koronaviruso susimokėtų patys. Sutikus darbdaviui, testavimosi kaštus padengtų jis.
Testai išimties tvarka toliau būtų finansuojami tik negalintiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Priimant šias pataisas balsavo minimalus Seimo narių skaičius – 71 parlamentaras. Opozicija balsavime nedalyvavo. Seimo posėdžių salės dešinėje įsitaisę parlamentarai vieningai kalba, kad pataisos skiepijimo tempų nepaspartintų, veikiau priešingai – turėtų neigiamą efektą: skaldytų visuomenę, didintų bedarbių gretas, taip pat esą mažėtų besitestuojančiųjų skaičius.
Valdančiųjų atstovai savo ruožtu tikina, kad valstybė neprivalo mokėti už atsisakančiųjų skiepytis testus, kai visiems prieinama nemokama alternatyva – vakcina. Kaip Eltai anksčiau teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuva tokiems žmonėms dovanų iš mokesčių mokėtojų kišenės nebeturėtų dalinti.
Jei G.Nausėda įstatymo projektą pasirašys, pakeitimai įsigalios nuo gruodžio 1 dienos.
