Dar prieš savaitę moteris įdėjo skelbimą, kad parduoda odinius baldus. Netrukus su ja susisiekė skelbimu susidomėjęs vyras.
Apžiūrėjęs skelbime įdėtas baldų nuotraukas jis pareiškė, kad prekė tinka. Sutarta, kad baldų komplektas kainuos 480 eurų.
Pirkėjas nurodė esantis iš kito miesto, tad baldus pirksiantis internetu. Kadangi plačiai rašoma apie internetinius sukčius, kurie aukoms nusiunčia suklastotas pinigų pervedimo išrašus, vyriškis puolė moterį raminti.
Jis pareiškė, kad pinigus perves ne tiesiai į moters banko sąskaitą, o į internetinę atsiskaitymų sistemą. Pirkėjas tikino, kad taip atsiskaityti ne tik patogiau, bet ir saugiau – programos kūrėjai yra numatę tam tikrus saugiklius.
Jeigu žmogus negauna prekės, jam grąžinami sumokėti pinigai.
Įkalbėta nepažįstamojo panevėžietė nusileido. Kadangi moteris šioje internetinėje atsiskaitymo sistemoje neturėjo sąskaitos, pirkėjas jai atsiuntė tinklalapio nuorodą. Įvedusi reikiamus duomenis ji susikūrė paskyrą.
Tada vyras nurodė, kad už baldus jau pervedė pinigus, bet moteris nusistebėjo, jog jie į sąskaitą nepateko. Pirkėjas puolė jos raminti, kad sąskaita dar nėra aktyvinta, o tai padaryti labai paprasta – tereikia savininkei į ją pervesti kad ir nedidelę pinigų sumą.
Iš pradžių moteris pervedė keliasdešimt eurų, bet niekas nepasikeitė.
Tuomet vyras nurodė pakartoti pinigų pervedimą. Taip per tris kartus moteris pervedė beveik 640 eurų, kurie nežinia kur pradingo.
Tik po kiek laiko supratusi, kad yra vyniojama aplink pirštą, moteris kreipėsi į policiją.
