Sunkiausia bus ūkininkams ir pramonei
Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidento, finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, G.Nausėdos pažadas – realus. Jo manymu, išsikeltas tikslas galbūt turėtų būti pasiektas net greičiau, mat Lietuva neturi anglių kasyklų, sunkiosios pramonės taršaus paveldo – esame labai „lengvi“.
M.Dubnikovui antrino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jo teigimu, Lietuva yra maža šalis, todėl su kitomis, didesnėmis, ją transformuoti yra kur kas paprasčiau.
„Sunkiausias pokytis laukia pramonės. O ateinanti nauja karta, manau, bus jau neutrali klimatui – dabartinis jaunimas labai jautriai žiūri į klimato kaitą. Pasikeis gyvensena, vartojimo pobūdis, taip kad dėl žmonių elgesio pokyčių visai neturiu abejonių“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad prezidentas remiasi dar praeitos Seimo kadencijos metu suformuluota strategija, kaip iki 2050-ųjų metų turėtume tapti klimatui neutralia valstybe.
Tačiau ji sutinka, kad visgi tai – labai ambicingas tikslas, todėl yra daug rizikų bei grėsmių. „Sunkiausia bus pasiekti pokyčių žemės ūkyje – nors Europos Sąjunga (ES) suteikia lėšas, tačiau ūkininkai labai priešinasi didesnei biologinei įvairovei, nes jiems sunkėja ūkininkavimo sąlygos ir tenka laikytis labai griežtų reikalavimų“, – svarstė R.Budbergytė.
Ji taip pat sako matanti finansinių iššūkių, kuriems išspręsti socialdemokratai siūlo steigti Plėtros banką, kuris užsiimtų rizikingų žaliosios ekonomikos projektų finansavimu, kurių paprastai nenori finansuoti komerciniai bankai.
„Kai prieš pusantrų metų aptarinėjome šį klausimą Prezidentūroje, prezidentas taip pat palaikė šią idėją. Finansavimas yra be galo svarbus, nes darant viską vien iš valstybės lėšų, finansų visada trūks. Todėl turėtume galvoti apie finansines inžinerijos priemones ir tai, kad privatus verslas turėtų daugiau įsitraukti į tokių projektų finansavimą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Lietuvoje kasmet liktų apie 6 mlrd. eurų
Priemonių pasiekti prezidento pažadėtą tikslą, anot R.Budbergytės, yra numatyta daug, o pagrindinė jų – naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius tiek pramonei, tiek paprastiems vartotojams. Taip pat, jos teigimu, labai svarbu įgyvendinti žiedinę ekonomiką – jei ji Lietuvoje suklestės, pagrindinį tikslą pasiekti bus kur kas lengviau.
„Nors esu iš opozicijos, tačiau turiu pagirti tą „Naujos kartos Lietuva“ planą, kuriame buvo surašytos planuojamos reformos ir kuris buvo teikiamas Europos Komisijai (EK) – atrodė, kad jo rengėjai labai konkrečiai žino, kokiomis priemonėmis reikės pasiekti išsikeltų tikslų“, – gyrė socialdemokratė.
Ji taip pat priminė, kad didieji gigantai, tokie kaip „Google“, „Meta“, savo investicijoms renkasi „žalias“ vietas. Tad, jei taptume žalesni, būtume konkurenciškai pranašesni prieš kitas valstybes. Anot R.Budbergytės, taip galėtume pralenkti Lenkiją, kuri paprastai nukonkuruoja Lietuvą savo didele rinka ir pigesne logistika.
R.Budbergytei pritarė ir M.Dubnikovas, sakydamas, kad turime pradėti generuoti energetiką žaliuoju kursu vis daugiau. „Turime vėją, saulę, turėtume pasistatyti didžiausias baterijas ES, kurios kauptų žaliąją energetiką ir balansuotų visą sistemą. Tai būtų ir reklaminis triukas – tokiu būdu pritrauktume įmones, investuojančias į gaminamą iš žaliosios energetikos produkciją“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Pasak V.Janulevičiaus, neutralumas klimatui turi ir finansinę reikšmę. Ypač Lietuvai, kuri neturi savo iškastinio kuro, o importuoja jį iš trečiųjų šalių, taip kasmet sumokėdama į jas virš 6 mlrd. eurų. Tuo metu ES kasdien iškastinio kuro importuoja už 1,3–1,5 mlrd. eurų.
„O juk viską galima pakeisti Lietuvoje pagaminta švaria elektra. Jei dabar investuosime teisingai į reikiamus dalykus, turėsime švarią elektrą, iš kurios pasigaminsime viską, ko mums reikia, ir tokiu būdu tie 6 mlrd. eurų liks Lietuvoje“, – aiškino LPK prezidentas.
Spaudimą verslui didina patys vartotojai
V.Janulevičiaus manymu, didžioji dauguma verslų transformuosis be jokių pagalbinių priemonių vien dėl pirkėjų, kurie kreipia dėmesį į informaciją ant pakuočių – su kiek CO2 kiekio, iš kokių medžiagų pagamintas produktas.
„Tad bus ne tik finansinis spaudimas teršėjams, bet ir žmonių pirkimo pobūdžio pokytis. Išsivysčiusiose ES šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje – domėjimasis klimato kaita siekia 56 proc., taigi, visa Europa juda tvarumo link“, – pasakojo jis.
LPK prezidentas prognozuoja, kad lengviausiai transformuosis paslaugų sektoriaus verslai, o didžiausia problema bus gamybos įmonėse, kurios naudoja iškastinį kurą ir šiandien pakeisti degimo procesą kitu joms yra gana brangu.
„Šioms įmonėms paskatų tikrai reikės, tačiau tam jau yra sukurta Lietuvos ir ES vandenilio strategija – vandenilis yra tarpinis kuras, kuris pakeis tuos produktus, kurių dauguma yra degumas. Tie, kurie transformuosis anksčiau ir pirmieji pradės gaminti produktus su mažiausiu CO2 kiekiu, pirmieji ir gaus naudą“, – tikino V.Janulevičius.
M.Dubnikovo teigimu, verslas tiesiog privalo keistis. „Ateis gana daug pinigų iš RRF fondo, bus ES paramos iki 2027 metų, kuriais turėtų būti remiamas žaliasis verslas. Žalumas yra ateitis. Nebus jokio kito pasirinkimo – verslas turi būti žalias“, – it kirviu nukirto jis.
Savo ruožtu R.Budbergytė sakė, kad valstybė visada turės padėti verslui.
Nepripažįstantys klimato kaitos nesutrukdys
Paklausus, ar tos šalys, kurios nepripažįsta klimato kaitos, galėtų kažkaip trukdyti žaliesiems Europos gamintojams, M.Dubnikovas patikino, kad tai yra neįmanoma: „Nuo 2026 metų bus apmokestintos netvariai, taršiai gaminančios šalys. Mokesčiai bus tokie, kokie ir ES, tad konkurencijos galimybės nebus. Žinoma, dėl šių priimtų įstatymų kainos augs, tad Lietuvoje reikia padidinti atlyginimus kiek įmanoma daugiau, kad šie mokesčiai būtų amortizuoti“.
V.Janulevičius priminė, kad nuo 2023 metų, siekiant paskatinti ir kitas šalis žengti tvarumo keliu, įvedamas pasienio anglies dioksido (CO2) mokestis didžiajai daliai iš trečiųjų šalių įvežamų gaminių.
Tačiau R.Budbergytė neatmeta rizikos, kad geopolitiškai sudėtingame pasaulyje gali būti visokių dalykų. „Bet nematyčiau čia didelės rizikos. Jauni žmonės nebeleis mums elgtis taip, kaip elgiamės mes su savo aplinka“, – vylėsi ji.
Pasiteiravus, ką atsakytų skeptikams, kurie sako, kad, jei žmonės naudos vis daugiau atsinaujinančių išteklių, atpigs nafta ir gamtinės dujos ir tada bus verta likti prie jų, R.Budbergytė nusijuokė: tai būrimas iš kavos tirščių. „Jei norime nebesibaiminti, kad atėjus žiemai Europoje bus energetikos krizė, tuščios dujų saugyklos, turime suprasti, kad planetos ištekliai yra riboti, kad esame jau daug ką išnaudoję. Tad nori nenori teks pereiti prie didesnio tvarumo“, – aiškino ji.
M.Dubnikovas taip pat patikino, kad tokie nenorintys pereiti prie atsinaujinančių išteklių užsispyrėliai tikrai nelaimės, nes tiesiog nebus priemonių naudoti kokią naftą. „Bus elektromobiliai, vandeniliu varomi automobiliai. Po 50 metų naftos kaina bus lygiai 0 – jos tiesiog nebus. Jos nebereikės naudoti“, – kalbėjo LVK viceprezidentas.
Kainos tik augs
Visgi ekspertai įspėja, kad ekologija kainuoja, todėl lietuviai turėtų pasiruošti vis augančioms kainoms. „Turime atsisakyti dujų, naftos ir kaip norvegai imti važinėti elektromobiliais. Tai yra prieinama ir galima, tačiau pagrindinis iššūkis yra mūsų pajamų lygis, kuris tiesiogiai priklauso nuo mūsų produktyvumo. Bet, jei būsime žali, uždirbsime daugiau.
Kainos vienareikšmiškai tik didės, ir didės labai dideliu spektru, todėl labai svarbu, kad lietuviai uždirbtų daugiau. Per pastaruosius 10 metų vidutinis atlyginimas Lietuvoje padidėjo du kartus, o per kitus 10 metų jis turėtų augti dar daugiau negu du kartus.
Turtingose šalyse žmonės gyvena gerai, moka visus ekologijos mokesčius ir taip kompensuoja savo žalą gamtai. Šiuo atveju tikslas turi būti ne gyventi skurde ir ekologiškai blogoje aplinkoje, o gyventi brangioje aplinkoje ir gauti didelius atlyginimus – kad kitos aplinkinės šalys mums pavydėtų“, – aiškino M.Dubnikovas.
Jam pritarė ir R.Budbergytė – reikia galvoti, kaip pagausinti žmonių pajamas, kad jie galėtų įpirkti brangesnę ekologišką produkciją, nebenaudoti taršių automobilių. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad negalima daryti neapgalvotų sprendimų mažas pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu – pavyzdžiui, juos apmokestinti didesniais taršos mokesčiais.
Visgi V.Janulevičius ramina, kad, jei dabar bus investuota gana daug į tvarią energetiką, po 2030 metų ji pigs. „Kai į ją bus perinvestuota, tada ji atpigs. Tačiau artimuoju periodu manau, kad tas tvarumas nebus pigus – visi produktai gali pabrangti 5–10 proc.
Tačiau ilgainiui investicijos atsipirks. Todėl reikia skubėti pirmiems pasinaudoti ES paskatomis. Taip laimėsime ir energetinę nepriklausomybę, nes dabar importuojame apie 70 proc. elektros iš trečiųjų šalių, kai uždarėme atominę elektrinę. Šitaip gyventojai, tikėtina, net nepajus kainų šuolio“, – prognozavo LPK prezidentas.
Jis taip pat ramino ir bijančius su ekologija ateinančių skaitmenizavimo bei automatizavimo – anot V.Janulevičiaus, Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, kur yra daugiausiai skaitmenizavimo, yra mažiausia bedarbystė. Be to, šių šalių žmonių darbo našumas tapo kur kas didesnis, dėl ko pakilo ir atlyginimai.
Norintiems sutaupyti ir gyventi ekologiškiau, R.Budbergytė priminė, kad saulės parkuose, vėjo jėgainėse gaminama energija pasaulyje labai pinga, tad vartotojui verta įsirengti modulius ant stogo ar kieme. „Be to, pagaminamą elektros perteklių galima gana gerai parduoti – taigi, galima ne tik savo ūkiui parūpinti pigesnę energiją, bet ir užsidirbti. Reikia skatinti žmones investuoti į tokius dalykus, nes jie atsipirks jiems jau po kelių metų“, – tikino ji.
Jai antrino ir M.Dubnikovas, sakydamas, kad vartotojai galėtų investuoti į saulės elektrinių parkus, baterijas ant savo stogų ir taip stengtis būti nepriklausomi nuo elektros tiekimo.
„Apskritai elektros tiekimas ateityje, ko gero, bus ne tiekimas, o tiesiog subalansavimas – jeigu gaminu elektrą dieną, o naktį ją gaunu iš kažkokios baterijos, man reikia subalansavimo. Tad labai tikėtina, kad po 5 metų Lietuvos namų ūkiai mokės ne už elektrą, o už tinklą – kad jis yra subalansuojamas. O pati elektros energija nekainuos“, – svarstė finansų analistikas.
