Daržovės jau pabrango, ateis eilė ir pieno produktams
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad pasaulinių maisto kainų indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 metų.
Sparčiausiai brangsta daržovės. Bulvės, burokai ir kopūstai pabrango beveik keliais šimtais procentų.
„Visų pirma, tam tikrų kultūrų derlius yra mažesnis, ypač mūsų mylimiausių bulvių. Kai kada bulvių kainos susilygina su bananų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Petras Čepkauskas, kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.
Pasak jo, ne tik derlius lemia daržovių kainą. Įtakos turi ir pigi darbo jėga, kurios šiuo metu ES šalys negali taip lengvai rasti, atsižvežti darbuotojus iš trečiųjų šalių – sudėtinga, tad į Lietuvą importuojamos daržovės yra brangesnės.
Taip pat sparčiai kyla ir pieno produktų kainos.
„Paprastas pienas brangsta apie 30 proc. ir dėl to pamažu brangs kiti su pienu susiję maisto produktai. Kol kas stipriai nematome sviesto pabrangimo, bet Europos statistikos jau rodo, kad žaliavinis sviestas brangsta apie 38 proc.“ – patikino P.Čepkauskas.
„Kiek reikia, tiek ir sumoku“
Maisto produktai Lietuvoje kol kas dar pigesni nei daugelyje ES šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų — tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo pokyčius.
Tą patvirtino ir „Lietuvos ryto“ televizijos pakalbinti praeiviai. Maisto kainų pokyčius jie pastebi, tačiau dauguma mėgstamų maisto produktų neatsisako ir pigesnių alternatyvų neieško. Kiek reikia – tiek ir sumoka.
„Labai matosi, kad praktiškai kiekvieną dieną kainos kyla“, – pastebėjimu pasidalijo moteris.
„Aišku, viskas brangsta. Bet, pavyzdžiui, netoliese mergina prekiauja daržovėmis. Galima pasiderėti, tada nuleidžia kainą“, – atskleidė kita praeivė.
Tačiau trečioji pakalbinta moteriškė nedaugžodžiavo: „Kai reikia, kiek kainuoja, tiek ir sumoku.“
Vyriškis taip pat sakė, jog nėra ko piktintis: „Visur po truputį kyla produktų ir gamybos kainos, bet atitinkamai žmonės ir daugiau uždirba. Tad nėra ko verkti.“
Su aukštesnėmis kainomis gyvensime dar bent metus
Kainų šuoliui, pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai.
„Brangsta trąšos, kuras, transporto kaštai. Šis besiformuojantis kainų burbuliukas dar gali tęstis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo jis.
Visgi Ž.Mauricas ramino – tai laikina: „Tam tikro produkto kainos pakyla, tada tai paskatina didesnę pasiūlą.
Aišku, šiuo metu technologinis progresas visame pasaulyje yra didžiulis, tai leidžia efektyviau užauginti produktą, efektyviau jį pristatyti pirkėjui. Kai grandinė susireguliuos, galime tikėtis maisto kainų kritimo.“
Kol kas ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktų kainos augs iki 2022 m. pabaigos.
