Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriose įtvirtinama nuostata, kad bendrosios pensijos dalies paskirtis – užtikrinti minimalias senjorų pajamas, svarstymo metu palaikė 115 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, dar vienas Seimo narys susilaikė.
„Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti“, – rašoma įstatymo projekte.
Papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimo mechanizmas būtų pritaikomas, jeigu konkrečiais metais būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Pirma, jeigu indeksavimo metais 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų skurdo rizikos dydis bus didesnis negu 25 proc. Arba, antra, prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.
Pataisas inicijavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina, kad šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, jog tiek bazine, tiek individualiąja dalimi būtų vykdomos tos funkcijos, kurioms jos ir buvo sukurtos. Bazinė pensija yra skirta būtent minimalių pajamų užtikrinimui, tvirtina ministrė.
„Bendrosios pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis yra užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas. O individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų, todėl būtina didinti ir stiprinti sumokėtų įmokų reikšmę bendrai pensijai“, – iš Seimo tribūnos teigė M. Navickienė.
Tuo metu individuali pensijos dalis, pasak ministrės, bus priklausoma nuo asmens sumokėtų įmokų dydžio ir stažo.
„Mes siūlome spartesnį nei šiuo metu galiojantį pensijos indeksavimą. Planuojame, kad nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo indeksavimo formulė. Taip pat didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję žmonės, turėję didesnes pajamas bei ilgesnį stažą. Ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys“, – tikino M. Navickienė.
I. Kačinskaitė-Urbonienė: stažas ir toliau turėtų turėti prasmė pensijos dydžiui
Tačiau opozicinės Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad jos atstovaujama politinė jėga projekto greičiausiai nepalaikys.
„Siūlomam variantui, kai iš esmės ženkliai didesnį turimą stažą įgiję asmenys neturės ženklaus skirtumo pensijų išmokų prasme, mes manome, kad tokio sprendimo negalėtume palaikyti“, – plenariniame posėdyje tvirtino ji.
Politikės nuomone, gyventojai, mokėdami įmokas, turi ir atitinkamus lūkesčius dėl grąžos, kurią jie gaus, todėl tokie pakeitimai, „darbietės“ vertinimu, būtų neteisingi.
„Žmonės turi tam tikrus lūkesčius, susijusius su pensijomis, kai stažas visada turėjo prasmę ir turėtų toliau turėti prasmę dėl pensijų dydžio. Manome, kad nuvertinti indėlį į darbo rinką, mokėtus mokesčius, – jie neturėtų būti taip nuvertinami, kaip dabar gali pasirodyti“, – tikino I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Buvęs socialinės apsaugos ministras siūlė pensijas didinti dar sparčiau
Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sakė palaikąs ministerijos pasirinktą kryptį, tačiau siūlė tiek bazinę, tiek individualią pensiją didinti dar sparčiau.
„Mūsų siūlymas: didinti visiems tokiu pačiu tempu. Kitaip sakant, kad ne tik individualioji dalis augtų, bet kad abidvi pensijos dalys būtų auginamos kartu“, – pasiūlymą pristatė parlamentaras.
Praėjusioje kadencijoje socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjusio politiko vertinimu, papildomos investicijos į pensijų didinimą leistų pasiekti keletą tikslų.
„Valstybės biudžetui reikėtų plius 42 mln. eurų. Tie 42 mln. eurų galėtų prisidėti prie taiklesnio pensininkų skurdo sprendimo, užtikrinti daugiau socialinio teisingumo, nenuvertinti žmonių darbo, prisidėti prie geresnio infliacijos įveikimo ir indeksavimo principų tęstinumo išlaikymo“, – mano L. Kukuraitis.
Priėmus ministerijos inicijuojamas pataisas, vidutinė senatvės pensija 2022 m., turint būtinąjį stažą didėtų 10,9 proc. – nuo 441 Eur 2021 m. iki 489 Eur. Ministerijos skaičiavimais, skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje priėmus šiuos pakeitimus mažėtų 1,4 proc.
