– SADM inicijuoja pataisas, kuriomis siūloma asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo, vis tiek mokėti bazinės pensijos dalį. Kaip tai vertinate?
– Reikia pripažinti – pensijos tikrai yra nedidelės. Tad tai yra žingsnis teigiama linkme, juolab valstybė dabar tikrai turi pinigų pensijoms didinti, biudžeto situacija nėra tragiška, kokia galėtų būti, o ir rinkose skolinamės labai pigiai. Tad tikrai galime sau leisti didinti pensijas.
Tačiau kiek tai paveiks realią gyventojų perkamąją galią? Dabar brangsta būtiniausios prekės ir paslaugos, tai ir kuras, maistas, šildymas, dujos. Tad, matyt, tam tikrą laiką, bent iki kitų metų pavasario, tų reformų realus poveikis žmonių perkamajai galiai bus labai nedidelis. Jeigu ir toliau matysime šių prekių kainų augimą, tos kainos tiesiog suvalgys pensijų prieaugį.
– Labiausiai kritikos sulaukė faktas, kad žmonės, sukaupę 15 ar 32 metų darbo stažą gaus beveik vienodą bazinę pensiją. Ar nemanote, kad tai neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie pradirbo kone visą gyvenimą, bet gaus tokią pačią bazinę pensijos išmoką, kokios sulauks ir dirbę dvigubai ar trigubai trumpiau?
– Iš vienos pusės – taip, turi būti tam tikras atotrūkis tarp, taip pavadinkime, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų pensininkų.
Kita vertus, į šį klausimą galima pažiūrėti ne iš ekonominės, o socialinio teisingumo pusės. Jei Lietuva nori eiti Skandinavijos regiono link, tada šis žingsnis teisingas. Nes ta šalis, kurios perkamoji galia, BVP vienam gyventojui ir visa ekonomika auga, turi užtikrinti adekvatų pragyvenimo lygį tiems, kurie neturi būtinojo stažo, kvalifikacijų ar kompetencijų.
– Labiausiai pensija turėtų kilti tiems, kurie uždirbdavo daugiausiai ir mokėdavo didžiausias įmokas, ir tiems, kurie gaudavo mažiausią bazinę pensiją. Tie, kurie dirbo daug metų, bet gaudavo nedidelį atlyginimą, lieka labiausiai nuskriausti. Ar tai gali pakeisti žmonių požiūrį į darbo stažą, lemti nenorą išdirbus tam tikrą metų skaičių toliau tęsti savo karjerą?
– Man atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau noras dirbti bus didesnis, nes mūsų visuomenė sensta ir tai, kad netolimoje ateityje žmonės dirbs gerokai ilgiau, yra neišvengiama.
Pensininkai tikriausiai bus labiau linkę derinti pensiją su darbu, nes pensininkų paklausa auga. Net dabar darbo rinkoje matome panašią situaciją – tos įmonės, kurios neranda darbuotojų, ieško įvairių variantų, apie kuriuos anksčiau nesvarstė, o tai yra ir vyresnio amžiaus darbuotojų dalinis įdarbinimas.
– Kaip vertinate „Sodros“ pradėtas mokėti vienišo asmens išmokas tiems, kurie gauna mažesnes negu 260 eurų pensijas? Dabar jiems išmokami papildomi 28 eurai.
– Tai visiškai politinis dalykas, nes tie 28 eurai esant dabartinei 8 proc. infliacijai, net ir esant mažesnei infliacijai, praktiškai yra lašas jūroje. Tie 28 eurai žmonių neišgelbės. Tuos pinigus vis tiek suvalgys būtiniausių prekių kainų augimas. O visgi infliacija yra pastovus dalykas, nėra nieko pastoviau nei augančios prekių ir paslaugų kainos. Jos auga ir krizės, ir nekrizės metu.
– Kai kurie ekonomistai kritikuoja siūlymą naudoti rezervo lėšas pensijų apskaitos vienetams padidinti. Ar valdžia tokiais sprendimais nesikasa sau finansinės duobės ateityje?
– Sunkumų gali kilti todėl, kad Lietuvos skola pandemijos metu išaugo. Bet manau, kad mes, euro zonos šalys, turėsime pakeisti požiūrį į skolą ir biudžeto deficitą.
Šiuo metu Lietuvos skola yra labai didelė ir ji labai sparčiai auga, bet taip pat Lietuva finansų rinkose skolinasi praktiškai nemokamai, tad bėdos nematau. Pačiu blogiausiu atveju mus gali išgelbėti Europos centrinis bankas.
Tad problemų nematau ir sakyčiau, kad, jei kažką keliame, tai ne 28 eurais, o 200 eurų. Tada tikrai bus konkretus poveikis konkretiems žmonėms.
– Ar tiems žmonėms, kuriems iki pensijos dar liko kelios dešimtys metų, reikėtų kliautis tik darbo užmokesčiu, ar reikėtų ir papildomai kaupti?
– Gaunant atlyginimą iš karto reikėtų galvoti apie taupymą. Auksinė taisyklė – 10 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo žmogus turi atsidėti į, tarkime, kitą banko sąskaitą. Po keliolikos metų jau susidaro tam tikra suma.
Taip pat patariu investuoti į pensijų fondus, bet nesakau, kad tai geriausias sprendimas, tai mano nuomonė. Pensijų fondai sulaukia daug kritikos, kad jų grąža krenta, bet ilgalaikėje, 20 ar 30 metų, perspektyvoje, akcijų kainos juk visada auga. Vadinasi, tą grąžą pamatysime galbūt ne po kelių, o keliolikos metų.
– Investavimas būtų geriausia išeitis, nes indėliuose taupomi pinigai po keliolikos metų nuvertėtų?
– Be abejo, dalis tų pinigų sudegs, bet tai yra geriau, nei nedaryti nieko. Aišku, svarbiausia yra saugios investicijos, kurios gali užtikrinti tam tikrą gerbūvį išėjus į pensiją.
Lrytas.lt primena, kad nuo sausio vienišo asmens išmoka augs iki 32 eurų, ją gaus daugiau žmonių, o išmoka bus skiriama be atskiro prašymo. Nuo šių metų liepos išmoka siekia 28,63 euro.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2022 m. sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.
Siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.
Pensijoms kitąmet numatoma skirti iš viso 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Dabar Lietuvoje yra apie 600 tūkst. pensininkų.
