Vėl atsiliekame nuo estų
Mykolo Romerio universiteto profesorius, asmeninių ir šeimos finansų akademijos „Turtėjimo akademija“ įkūrėjas Rimvydas Jasinavičius įspėjo, kad šiuo metu laikyti pinigus sąskaitoje ilgalaikiame periode yra tiesioginis nuostolis.
Jo teigimu, dabar infliacija pagal statistinius duomenis pasiekė 6 proc., o faktiškai viršija 10 proc., nes prekių krepšelis per metus yra pabrangęs nuo 12 iki 15 proc.
Tačiau, anot profesoriaus, lietuvių taip mėgiamas NT nėra gera investicija. „Jis ne tik gana brangus, jam ne tik reikia turėti gana didelę sumą pinigų, bet jis ir nėra labai likvidus. Taip pat NT kainos šiuo metu yra pasiekusios dideles aukštumas ir daugelis tvirtina, kad jau yra susiformavęs burbulas.
Tad dabar gan pavojinga įsigyti NT už labai aukštą kainą, nes vėliau jį likviduoti už tą kainą bus sudėtinga“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt pastebėjo jis.
Investuotojų asociacijos (IA) valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios apklausos atskleidžia, jog vidutinio lietuvio svajonė yra nusipirkti dviejų kambarių butą nuomai.
„Matosi, kad investavimo kultūra pas mus gana menka, mums reikia daugiau švietimo, pradedant jau nuo mokyklų. Lietuviai pagal investavimą gana nemažai atsilieka net nuo estų“, – portalui lrytas.lt pasakojo V.Plunksnis.
Gera investicija – meno kūriniai
„Galima pinigus laikinai iškeisti į kokius nors likvidžius daiktus, kurių vertė laikui bėgant nekinta, o jų kaina atitinkamai seka infliaciją. Tai yra taurieji metalai – investicinis auksas, sidabras, – meno kūriniai“, – patarimais, kur dabar geriausia investuoti, dalijosi R.Jasinavičius.
Pasak jo, taip pat geras sprendimas investuoti į akcijų indeksų fondus ne krizės metu, nes šie fondai kyla ne mažesniu greičiu nei infliacija. „Bet, jei įvyksta krizės, tų fondų vertės ženkliai krenta. Tačiau ilguoju periodu – per 20 metų ir daugiau – tie indeksiniai fondai suteikia tikrą apsaugą nuo infliacijos ir didelių praradimų“, – aiškino profesorius.
V.Plunksnis pataria, kad prieš imdamiesi investavimo žmonės turėtų grąžinti turimas vartojimo paskolas ir sukaupti 3-6 mėnesių savo išlaidų rezervą.
„Jeigu žmogus investavime neturi patirties, tada patartina investuoti į plačiai diversifikuotus indekso fondus, t. y. nepradėti rinktis individualių akcijų, nes su atskiromis įmonėmis kartais atsitinka dideli dalini svyravimai“, – įspėjo jis.
Tačiau konkretų patarimą, kur investuoti, galima duoti tik žinant žmogaus tikslus, tikino IA valdybos pirmininkas. „Jei jis nori investuoti 1 metams, tai jam, pavyzdžiui, laikyti indėlį, kuris moka 0 proc. palūkanų, nebūtinai yra bloga idėja. O šiaip tiesiog reikėtų pradėti mokytis investuoti: bendrauti su investavimo specialistais, taip pat dabar vyksta gana daug renginių šia tema“, – kalbėjo V.Plunsknis.
Svarbiausia – finansinis raštingumas
V.Plunksniui antrino ir R.Jasinavičius – prieš investuojant pirmiausia reikia turėti finansinio saugumo atsargas. „Jos susideda mažiausiai iš keturių priemonių – finansinio gelbėjimo rato, pagalvės, čiužinio, draudimo.
Finansinis gelbėjimo ratas yra 1–1,5 bendrųjų mėnesio pajamų dydžio suma. Pagalvė yra truputį didesnė, bet irgi skirta ne daugiau nei 3 mėnesiams. Į čiužinį jau dedamos ilgalaikės atsargos: čia nevertėtų dėti valiutos, čia reikėtų dėti aukso atsargas, vertingus daiktus, likvidų NT. O vėliau reikia turėti sveikatos, senatvės, turto draudimą.
Jeigu nėra finansinio saugumo atsargų, investuoti į ką nors yra per daug didelė rizika, nes kiekviena investicija visada yra susijusi su rizika prarasti dalį ar net visus pinigus“, – mokė profesorius.
Investavimas be pradinio finansinio raštingumo pagrindų taip pat yra gana rizikingas veiksmas, tad pirmiausia, R.Jasinavičiaus teigimu, reikia investuoti į savo finansinį raštingumą, žinias, gebėjimus ir suvokimą – kas yra investicija, kaip įvertinti jos rizikas ir kaip atitinkamai pasirinkti investicinį objektą, laiku iš jo išeiti ir t. t.
„Čia yra taip pat, kaip su automobiliu – daug kas svajoja jį įsigyti kuo geresnį, tačiau be teorinių ir praktinių žinių, kaip jį vairuoti, jį įsigyti yra per daug didelė rizika. Gerai, kad valstybėse yra priimti įstatymai, kad be teisių į bendrą eismą išvažiuoti negalima, o tuo metu investuoti daug kas vilioja, yra daug apgavikų, kurie tiesiog atima pinigus“, – lygino jis.
Lietuvių investavimui pakenkė sovietinė santvarka
Apskritai pasaulyje pandemija investavimui turėjo itin didelę teigiamą įtaką, mat daug kas buvo uždaryta, tad didžioji dalis žmonių, dirbančių nepaveiktuose sektoriuose, susitaupė pinigų, turėjo daugiau laisvo laiko ir investuotojų skaičius išaugo, pasakojo V.Plunsknis.
Tačiau, apgailestavo jis, Lietuvoje investuotojų skaičius, kad ir sparčiai auga, tačiau vis tiek išlieka gana mažas.
„Skandinavijoje ar Vakarų šalyse investavimo kultūra kūrėsi dešimtmečiais ir šimtmečiais, kai tuo metu pas mus po Nepriklausomybės atkūrimo ir valiutos keitimo daugelio žmonių santaupos nuvertėjo.
Taip daug tos kultūros ateina iš tėvų. Tačiau mūsų tėvai, perėję iš sovietinės santvarkos į kapitalizmą, apie tą investavimą nieko neišmanė, tad negalėjo savo patirties perduoti jaunesniai kartai.
Mes tik dabar pasiekėme lygį, kai jau turbūt galime vadintis išsivysčiusia šalimi, turime santaupų ir galime sau leisti pradėti investuoti. Investavimo kultūros kūrimas yra labai ilgas procesas“, – kalbėjo IA valdybos pirmininkas.
