Tokia pastaba feisbuke pasidalijo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Tiesa, tai buvo valandinė elektros kaina. Savaitės vidurkis – kelis kartus mažesnis.
Bet tai – menka paguoda. Pavyzdžiui, prieš metus tą pačią savaitę biržoje vieną valandą brangiausia tuomet elektra kainavo net 10 kartų mažiau – beveik 10 centų už kilovatvalandę.
Susimokėti vis tiek teks
Seimas apsisprendė, kad nuo kitų metų elektra gyventojams pabrangs palyginti nedaug. Mat dėl didžiulio kainų šuolio mokėjimai už ją bus išdėstyti per penkerius metus.
Didžiulei grupei namų ūkių terminas pasirinkti nepriklausomą tiekėją nukeltas iki kitų metų liepos, tad jie ir toliau galės naudotis visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ paslaugomis. Populiariausias vienos laiko zonos tarifas kitąmet padidės nuo 15,2 iki 16,7 cento už kilovatvalandę.
„Ignitis“, kaip ir nepriklausomi tiekėjai, elektrą įsigyja biržoje, todėl pardavinėdamas ją kelis kartus pigiau patirs didžiulių nuostolių. Skaičiuojama, kad nuo 2018 m. iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos dėl įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumų bendrovė yra negavusi 57 mln. eurų pajamų.
Kai kas galbūt spėjo pamanyti, kad galės naudotis „Igničio“ paslaugomis iki liepos, vėliau išsirinkti nepriklausomą tiekėją ir nepriemokos, išdėstytos per penkerius metus, mokėti nebeteks. Bet taip nebus.
Mat skirtumas tarp Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytos ir tikrosios įsigijimo kainos metų pabaigoje įtraukiamas į papildomą dedamąją, kuri taikoma visų elektros tiekėjų vartotojams.
VERT ją gali išdėstyti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Jau nuo kitų metų papildoma dedamoji sudarys 1,192 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio) – tai ir bus mokestis už nepriemoką.
Viena jau pasitraukė
Nepriklausomi tiekėjai pastaruoju metu irgi jau siūlo planus su didesnėmis kainomis, kurios prasideda maždaug nuo 20 ct/kWh. Tie, kurie spėjo sudaryti sutartis prieš keletą mėnesių, dar galėjo nusigriebti ir planą, kuriame kilovatvalandė kainavo vos daugiau nei 14 centų.
Tai reiškia, kad parduodamas elektrą vartotojams toks tiekėjas bent kurį laiką patirs didžiulių nuostolių. Nieko stebėtina, kad šią savaitę vienas mažiausių nepriklausomų tiekėjų bendrovė „Vilniaus elektra“ paskelbė nutraukianti veiklą.
Maždaug pustrečio tūkstančio jos klientų gavo apie tai pranešimus ir pasiūlymus rinktis kitą įmonę – Latvijos kapitalo „Elektrum Lietuva“. Kol jie nepakeis tiekėjo, elektra juos turės aprūpinti „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Ignitis“.
Prošvaistės – tik ateityje
Vis dėlto ar ilgai kainos biržoje išliks neregėtose aukštumose? Kaip sakė bendrovės „Ignitis“ atstovas Lukas Zadarauskas, dar lapkričio pabaigoje orų prognozės Šiaurės Europai žadėjo šaltą ir sausą gruodį, o į tai reagavo ir rinkos – elektros kaina gruodžio mėnesio sutartims pakilo iki 131 Eur/MWh.
„Bet dabar meteorologai kalba apie ekstremaliai šiltą žiemą. Jeigu tokia prognozė pasitvirtintų, tai turėtų stiprios įtakos elektros energijos kainoms jau šią žiemą.
Šiuo metu tikimasi, kad ryškesnis kainų mažėjimas elektros rinkoje turėtų būti matomas 2022 m. antrąjį ketvirtį – sumažėjus šildymui skirtų dujų poreikiui turėtų mažėti ir jų kaina, o tai atsilieps ir elektrai.
Kai kurie analitikai prognozuoja elektros kainų mažėjimą jau ateinančių metų pirmąjį ketvirtį, o to priežastys – padidėsianti gamyba Skandinavijos hidroelektrinėse bei mažėsiantis elektros poreikis šylant orams“, – aiškino L.Zadarauskas.
Jau pajuto savo kailiu
Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio mėnesį atliko apklausą apie elektros kainų pokyčius. Net 14 proc. jos dalyvių teigė, kad išlaidos už elektrą išaugo daugiau nei 20 proc., o 41 proc. fiksavo iki 20 proc. siekiantį augimą.
Praėjusiais metais apie išaugusias namų ūkio išlaidas elektrai kalbėjo perpus mažiau žmonių – 24 proc.
Anot bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos, šiemet elektra iš tiesų brango labiau, o priežasčių yra keletas: pernai pandemijos pristabdytų gamybos, prekybos ir vartojimo atsigavimas, lėmęs išaugusį elektros poreikį, kylančios žaliavų kainos, taršos mokesčiai, gamtinės sąlygos.
„Elektros energijos kaina veikiama daugelio skirtingų veiksnių, o kai kurių, tokių kaip gamtinės sąlygos ar ta pati pandemija, netgi neįmanoma prognozuoti. Dėl padidėjusios paklausos pramonės sektoriuje šiemet elektra brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Be to, gamtines dujas ar anglis naudojančioms elektrinėms pakilo taršos mokesčiai, o tai atsispindėjo ir galutinėse sąskaitose vartotojams. Kainoms įtakos darė ir Šiaurės Europoje vykdyti atominių elektrinių priežiūros ir atnaujinimo darbai“, – teigė bendrovės vadovas.
Siūlo riboti vartojimą
Ar daugiau mokėti priversti gyventojai gali kaip nors padėti sau patys? „Tiesiogiai elektros kainų vartotojas paveikti negali, tačiau gali keisti pasirinkimą.
Vienas sprendimų – saulės energija: realūs vartotojų duomenys rodo, kad šis elektros šaltinis gali sumažinti sąskaitas iki 70 proc.“, – teigė M.Giga.
Bet kol reguliuojamos kainos didinamos simboliškai, palyginti su tuo, kas vyksta biržoje, daugelis žmonių nesusimąsto, kiek jie paklos per artimiausius metus.
„Dabartinėje kainodaroje matau esminę problemą: rinka neduoda tinkamo signalo vartotojui mažinti elektros vartojimą trumpam išaugus elektros kainai ir atidėti jį iki to laiko, kol ji vėl nukris.
Pusantro milijono elektros vartotojų visiškai neįdomu, kokia dabar elektros kaina. Jie ją vartoja visiškai neįsigilindami į tai, kiek ji kainuoja būtent dabar.
Kas šiuo atveju padengia visą nuostolį? Tiekėjai, ir dažniausiai (vis dar) visuomeninis, kuris skolinasi šimtus milijonų eurų tam, kad jam užtektų padengti visus tuos nuostolius.
O vėliau atsiims iš visų elektros vartotojų perkėlęs elektros skolą į persiuntimo kainos didinimą“, – aiškino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas. Jo nuomone, jeigu rinkos kainos signalas bent iš dalies ateitų iki vartotojų, visi jie bent per ilgesnį laikotarpį sumokėtų gerokai mažiau.
