Skatindama centralizuoto šildymo tinklo plėtrą, Lietuvos valstybė remia naujų vartotojų prisijungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Viena iš galimybių gauti paramą – Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos lėšomis finansuojama priemonė, nurodoma pranešime.
Įmonės „Kauno energija“ specialistai primena, kad individualių ir daugiabučių namų gyventojai kviečiami kreiptis į miesto šilumos tiekimo bendroves ir gauti finansinę paramą keičiant esamą iškastinio kuro (dujos, anglys, skalūnai, durpės) šildymo sistemą į centralizuotą apsirūpinimu šiluma būdą.
Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui – 2,5 tūkst. eurų, daugiabučiui namui – 10 tūkst. eurų. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prijungiami ne naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai. Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos. Šilumos tiekėjai, įvertinę technines galimybes, įsipareigos nutiesti šilumos tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis.
Kaip Eltai šį penktadienį sakė Kauno miesto savivaldybei pavaldžios bendrovės „Kauno energija“ atstovas Šarūnas Bulota, ateinantį antradienį savivaldybės taryboje numatyta svarstyti įmonės pasiūlymą dėl papildomos finansinės paskatos keičiantiems patalpų šildymo būdą.
Jeigu Kauno miesto politikai priims atitinkamą sprendimą, tuomet savivaldybė savo ruožtu skirs papildomą paramą norintiems atsisakyti šilumos gamybai iškastinio kuro ir pereiti prie centralizuoto šildymo. Ši parama (greta valstybinės) siektų dar 30 procentų šilumos punkto įrengimo kaštų. Tokiu būdu bendra tam tikslui skiriama parama paaugtų iki 80 procentų visos minimo punkto įrengimo kainos.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) ekspertų, nors biokuro bei gamtinių dujų kainų padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas, centralizuotas šildymas išlieka pigiausias būdas šildytis, lyginant su alternatyvomis.
Jeigu teisingai įvertinamos visos įrangos įsigijimo, eksploatacijos, amortizacijos bei kitos išlaidos, miesto šiluma yra bene du kartus pigesnė už šildymą naudojant dujas ar šilumos siurblius. Iškastinio kuro kainoms kylant iki neregėtų aukštumų, centralizuotai tiekiama miesto šiluma – pats optimaliausias būdas gyventi šiltai ir nepermokėti už šildymą.
Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, perėjus nuo neefektyvaus dujinio šildymo prie centralizuoto šilumos tiekimo, šildymo sąskaita galėtų būti net iki 50 proc. mažesnė, kai dujos yra rekordiškai brangios. Žalią atsinaujinantį išteklių – biokurą – šilumos gamybai naudojantys centralizuotos miesto šilumos tiekėjai dėl pigesnio kuro ir masto ekonomijos gali užtikrinti optimaliausią šilumos kainą ir žvelgiant ilgalaikėje perspektyvoje.
Ekologija yra dar viena ne mažiau už ekonominę svarbi priežastis pereiti nuo taršaus autonominio šildymo prie centralizuoto. Tyrimai rodo, kad atėjus šaltajam sezonui, oro kokybė šalies miestuose ir miesteliuose labai suprastėja, nes šilumai gaminti naudojamas aplinkai nedraugiškas iškastinis kuras, nekokybiški šilumos gamybos įrenginiai.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad iš prastos kokybės kietojo kuro katilų, kuriuose neįmanoma efektyviai sudeginti net gero kuro, į aplinką patenka anglies monoksidas (CO).
Liaudiškai vadinamos smalkėmis, šios dujos gali sukelti sunkias kvėpavimo takų, onkologines ligas ar net kainuoti gyvybę. Todėl siekdami švaresnės gyvenamosios aplinkos, Lietuvos miestai net svarsto galimybę drausti kietojo kuro naudojimą tankiai gyvenamose vietovėse.
„Kauno energijos“ pranešime pabrėžiama, kad centralizuotas šilumos tiekimas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos prioritetas, nes leidžia palaikyti švarų orą miestuose, šilumos gamybai efektyviai panaudoti miškų ir buities atliekas, sumažinti priklausomybę nuo globalių energetinių išteklių.
Centralizuotam šilumos tiekimui reikalingi vamzdynai įrengti ir veikia beveik visuose šalies miestuose ir miesteliuose. Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojama net 75 proc. atsinaujinančio, daugiausia – vietinio, biokuro ir tik 19 proc. – gamtinių dujų. Taip mūsų šalis reikšmingai prisideda sprendžiant klimato kaitos problemas.
