Įdomūs faktai. Nuo kokios kalbos žodžio „Lita“ kilo lito pavadinimas?

1922 m. tarpukario Lietuvoje buvo priimtas įstatymas dėl lito įvedimo. Mintis turėti savo valiutą tarpukario Lietuvoje sklandė jau nuo 1919 m., tačiau esminis klausimas buvo, kaip ją pavadinti. Išsiskyrė dvi stovyklos – vieni siūlė valiutą pavadinti muštiniu, netgi buvo tam parengtas projektas.

Kauno Istorinėje prezidentūroje parodos „Iš lito istorijos“ eksponatai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno Istorinėje prezidentūroje parodos „Iš lito istorijos“ eksponatai.<br>M.Patašiaus nuotr.
1993 m. birželio 25 d. apyvartoje pasirodė litai. Buvę laikinieji pinigai talonai iki tų metų liepos 20 d. šalyje dar galiojo ir buvo keičiami į litus santykiu 100:1.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1993 m. birželio 25 d. apyvartoje pasirodė litai. Buvę laikinieji pinigai talonai iki tų metų liepos 20 d. šalyje dar galiojo ir buvo keičiami į litus santykiu 100:1.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šventiniai litai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šventiniai litai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
10 litų.<br>M.Patašiaus nuotr.
10 litų.<br>M.Patašiaus nuotr.
10 litų.<br>M.Patašiaus nuotr.
10 litų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kainų rašymas litais ir eurais.<br>D.Umbraso nuotr.
Kainų rašymas litais ir eurais.<br>D.Umbraso nuotr.
Talonai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Talonai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Litai ir latai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Litai ir latai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Litai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Litai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Litai.<br>T.Bauro nuotr.
Litai.<br>T.Bauro nuotr.
Litai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Litai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Litai.<br>D.Umbraso nuotr.
Litai.<br>D.Umbraso nuotr.
Litai.<br>T.Bauro nuotr.
Litai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Kęstutis Rubys, „Žinių radijas“

Jan 1, 2022, 5:00 PM

Tokį piniginį vienetą Lietuva turėjo XVIII a. Kiti tuo metu siūlė „lito“ arba „lieto“ – nuo latviškojo lato nukopijuotą pavadinimą. Tačiau „litas“ nėra lietuviškas žodis. Lietuvos pavadinimas „Lita“ yra jidiš kalboje.

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė monetų įstatymą su išimtine valstybės iždo teise. Šis įstatymas leido pradėti kaldinti monetas, tarp jų ir iš brangiųjų metalų. Centai turėjo būti kaldinami iš aliumininės bronzos, litai – sidabro, o 50 Lt vertės monetos – aukso.

Minint 500 Vytauto Didžiojo mirties metines 1929 m. tarpukario Lietuvoje buvo išleistas naujas 5 Lt banknotas, kurio averse jis buvo pavaizduotas, o reverse įamžintas Žalgirio mūšis.

Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. Lietuvoje iki 1993 m. birželio 25 d. buvo naudojami pinigų pakaitalai – talonai, kuriuose buvo vaizduojami įvairūs mūsų šalies gyvūnai. Ant 1992 m. išleisto 500 talonų banknoto buvo pavaizduota meška. Ją 1993 m. pakeitė du vilkai.

1 Lt banknote, apyvartoje pasirodžiusiame 1994 m., averse buvo vaizduojama rašytoja Žemaitė, o reverse – Palūšės bažnyčia.

Per visą savo gyvavimo laikotarpį nuo 1991 m. 20 Lt banknotas keitėsi net 4 kartus. Bet jo aversas ir reversas išliko. Banknoto averse vaizduotas kunigas ir romantizmo poetas Maironis, o reverse – Laisvės statula, stovinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parkelyje. Šios skulptūros autorius – Juozas Zikaras.

Lyginant tarpukario Lietuvos ir atkurtos Lietuvos litų banknotus, išsiskiria vienas – 50 Lt banknotas, ant kurio tiek nuo 1928 m., tiek nuo 1993 m. buvo vaizduotas tas pats žmogus – Jonas Basanavičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.